- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijai įstojus į NATO, o Švedijai esant ant jos slenksčio, kai beveik visos šalys aplink Baltijos jūrą tampa aljanso dalimi, Rusija imasi naujos ideologinės taktikos šioje jūroje.
Sklaida per jūros taršą
Rusija rengiasi pasinaudoti aktualia ir daugelį metų nesprendžiama problema dėl Baltijos jūros taršos. Per menamą Europos mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus grupę Rusija ketina skleisti aplinkosauginę informaciją apie Baltijos jūrą.
Skelbiama, kad Rusija planuoja įkurti Baltijos platforma vadinamą mokslinį forumą, kuris oficialiai spręstų Baltijos jūros taršos problemas.
Tokią informaciją pateikė Vokietijos informacinis portalas RND (RedaktionsNetzwerk Deutschland). Minima, kad Rusija planuoja skleisti žinias apie Baltijos jūros taršą per Vokietijos, Skandinavijos šalių žiniasklaidą.
Tarp šalių, veikiančių Europos mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus grupėje, minimos ir Baltijos šalys. Tai gali reikšti, kad informacija apie Baltijos jūros aplinkosaugą būtų skleidžiama ir Lietuvoje.
Rusijos tikslas būtų Vakarų Europoje, o tiksliau Baltijos jūros regiono šalyse užmegzti kontaktą su nuomonių formuotojais, verslo ir visuomeninėmis asociacijomis, kad per jas darytų vienokią ar kitokią įtaką.
Tai gali reikšti, kad informacija apie Baltijos jūros aplinkosaugą būtų skleidžiama ir Lietuvoje.
Naudotųsi fiktyvia organizacija
Kodėl atsiranda Baltijos jūros aplinkosauginė platforma ir kokia jos nauda Rusijai?
Vokietijos žiniasklaidoje pateiktas vertinimas, kad pradžioje būtų pateikiama tarsi nekalta informacija apie Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Palaipsniui į ją būtų įmaišoma Rusijai ir Kremliui, tiksliau Rusijos prezidento institucijai, reikalinga žinia, kurią siekiama paskleisti Europai.
Vokietijos žiniasklaidoje manoma, kad tokiu būdu Rusija, kuri po invazijos į Ukrainą yra izoliuota, siekia skleisti savo tikslus Vakarų Europos šalyse.
Jau teigėme, kad kai kurių Šiaurės jūros šalių pakrančių žvalgybai Rusija naudoja savo mokslinių tyrimų laivus. Šiuo atveju Rusija taip pat siekia prisidengti mokslu, kad skleistų Europai savo politinius pasakojimus.
Vokietijos žiniasklaidoje įvardijama, kad vadinamoji Europos mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus grupė yra fiktyvi organizacija, kuria tik siekiama prisidengti. Iš tiesų Rusija savo naratyvus skleistų per atskirus veikėjus, kurie jai yra palankūs arba netgi papirkti.
Vokietijos leidinys RND pastebėjo, kad nuomonių formavimą per atskirų šalių visuomenines grupes Rusija taikė ir anksčiau, Baltijos jūroje stumdama dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ statybos projektus.
Nūdiena: pagrindiniai šių laikų jūrų teršalai yra plastikas ir buitinės cheminės medžiagos. „Jūros“ archyvo nuotr.
Pakrantės prie Baltijos
Rusija siekia elgtis kaip koks nors sukčius, kuris gražiu įtikinėjimu bando išvilioti iš žmogaus pinigus ar jo sąskaitos banke duomenis.
Savo politinėms pasakoms skleisti Rusija siekia pasinaudoti ypač aktualia Baltijos jūros taršos problema.
Nemaža dalimi pati Rusija, tiksliau Sovietų Sąjunga, kurios teisių perėmėja ir yra Rusija, Baltijos jūrą ir užteršė. Verta prisiminti tai, kad po karo Sovietų Sąjungos laivai Baltijos jūros dugne išmėtė iš nacistinės Vokietijos perimtus cheminius ginklus. Didžiausios šių palaidotų ginklų sankaupos yra prie Danijos Bornholmo ir Švedijos Gotlando salų.
Baltijos jūra buvo teršiama ir XX a. antrojoje pusėje ir pabaigoje. Ji teršiama ir mūsų dienomis. Azotas, fosforas, plastikas, jūrinės kilmės medžiagos yra pagrindiniai mūsų dienų Baltijos jūros teršalai. Nemažą taršą Baltijos jūra gauna ir iš naftos produktų, taip pat ir iš Rusijos.
Labiausiai Baltijos jūrą teršiančiomis vietomis laikomos uždaros įlankos, kur įteka didesnės upės iš žemyninės dalies. Tarp tokių vietų minima ir Lietuva, nes Nemunu per Kuršių marias išnešami dideli kiekiai teršalų. Dalis teršalų Baltijos jūrą pasiekia ir iš Rusijos Kaliningrado srities.
Visos Baltijos jūros šalys, Europos Sąjungos institucijos, nes 8 iš 9 Baltijos jūros šalių jai priklauso, turėtų ieškoti būdų, kaip mažinti Baltijos jūros taršą. Tarp idėjų yra, pavyzdžiui, ir dėl Baltijos jūros išvalymo nuo Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų.
Rusija yra ta valstybė, kuri prie Baltijos jūros turi mažiausią – vos 83 km pakrantės liniją. Ji yra mažesnė netgi už Lietuvos (91 km) pakrantę. Didžiausią Baltijos jūros pakrantės dalį turi Švedija (7 600 km), Danija (7 300 km), Suomija (4 606 km), Estija (3 794 km), Vokietija (2 tūkst. km). Lenkijai ir Latvijai priklauso atitinkamai 843 ir 496 km Baltijos jūros pakrantės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VPT įpareigojo nutraukti „Naglio“ rekonstrukcijos konkursą – jis bus skelbiamas iš naujo1
Lietuvos kino centras turi nutraukti 8,3 mln. eurų vertės Palangos kino teatro „Naglis“ rekonstrukcijos konkursą, nes jo reikalavimai tiekėjams dirbtinai ribojo konkurenciją, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). ...
-
Karklės gyventojai trūko kantrybė: svarstau grąžinti lauko tualetą, kad visi eitų ir riestų nosis10
Pajūrio regioniniame parke, esančioje Karklėje, kai kas iki šiol neturi tualeto. Viena vietos gyventoja už savo pinigus su kaimynais nusitiesė centralizuotus tinklus, tačiau įsirengti nuotekų įvado negali. Parko vadovai neduoda sutikimo siurbli...
-
Pabaigtas 13 elektra varomų autobusų įsigijimo projektas3
Kovo mėnesį padėtas taškas UAB „Klaipėdos paslaugos“ 13 elektra varomų autobusų įsigijimo projekte. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kontrolę vykdantys ekspertai iš Centrinės projektų valdymo agentūros ap...
-
Lietuvos jūrų muziejuje – pirmieji ruoniukai-pamestinukai1
Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, pastebėję gyvūną krūmuose ties molu Smiltynėje. ...
-
Virš Šiaulių ir Klaipėdos vyks Karinių oro pajėgų ir sąjungininkų naikintuvų treniruotė15
Virš Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmadienį vyks bendra Karinių oro pajėgų ir sąjungininkų naikintuvų treniruotė. ...
-
Klaipėdos institucijos su kariuomenės atstovais aptarė pasiruošimą mobilizacijai3
Apie 80 Klaipėdos civilinių institucijų ir Lietuvos kariuomenė derino veiksmus mobilizacijos metu, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate2
Belaukiant iškilmingo naujausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo savo grožiu rūpinasi ne tik gala koncerte balandžio 20 d. pasirodysiantys atlikėjai. Viešumui bei spindesiui rampų šviesoje ruošias...
-
V. Grubliauskas: apšaudant Odesą žuvo mano bičiulis, tikras Ukrainos patriotas S. Tetiukhinas
Buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šiandien savo feisbuko paskyroje pasidalino slogia žinia. Odesoje žuvo buvęs šio miesto vicemeras Sergejus Tetiukhinas ...
-
Dėl Mažosios Lietuvos herbo – abejonės104
Galiausiai patvirtintas Mažosios Lietuvos herbas, dėl kurio ietys buvo laužomos kone dešimt metų. Heraldikos komisijai vis netiko pagrindinė herbo figūra – briedis. Vis dėlto jis atsirado ant herbo skydo. Tačiau galutiniu variantu patenkin...
-
Šilumos dar teks palaukti1
Pavasaris dar neskuba džiuginti maloniais orais, savaitgalis bus lietingas ir vėjuotas, kita savaitė numatoma šalta. Gūsingi vėjai vers gūžtis ir nevilios grožėtis bundančia gamta. ...