Skaidrumas uostuose didins biurokratiją

Europos Sąjungoje rengiamasi priimti vieningas uostų veiklos taisykles, kurios palyginti palankiai sutinkamos Vakaruose, bet skeptiškai į jas žvelgiama rytinėje dalyje.

Uostams daugės paramos

Klaipėdoje vykusioje Baltijos uostų organizacijos (BPO – Baltic Ports Organization) generalinėje asamblėjoje pagrindinė renginio tema buvo nauja ES politika uostų vystymo srityje. Vengdama naujos krizės bangos ES, pripažindama, kad uostai yra ekonomikos skatinimo variklis, jiems ketina skirti daugiau paramos. Planuojama, kad iki 2030 metų ES parama į uostus sudarys per 10 milijardų eurų. Siūlomos 8 investavimo sritys – bunkeriavimas (laivų aprūpinimas kuru), krova, gilinimas, laivų švartavimas, uostų priėmimo įrenginiai, keleivių aptarnavimas, laivavedyba ir vilkikų paslaugos.

Europos Sąjungoje veikia 319 jūrų uostų. Juose tikimasi krovinių transportavimo augimo bangos. Kai kuriuose uostuo-se, o tarp sparčiausiai augsiančių išskiriamas Baltijos jūros rytinis regionas, krova čia iki 2030 metų gali ir padvigubėti. 

Tuo pat metu rengiamos visus ES uostus ir bendrai ES krovinių transportavimą apimsiančios taisyklės. Ateityje tikėtis ES paramos galės tik tie uostai, kurie vykdys įsipareigojimus pagal naujas taisykles. 

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, Europos mobilumo tinklo direktorato uostų ir vidaus laivybos skyriaus vadovas Dimitrios Theologitis teigė, kad naujas taisykles Europos Parlamente tikimasi patvirtinti iki 2014 metų balandžio, nes vėliau prasidės rinkimai į Parlamentą.

Vieningi tarifai ir kontrolė

Jau gal trys mėnesiai vyksta diskusijos dėl naujųjų uostų veiklos taisyklių. Europos Komisijos atstovas D.Theologitis šias taisykles pristato kaip lankstų ES instrumentų rinkinį. Pagrindiniai akcentai bus plėtoti infrastruktūrą, stiprinti uostų administravimo savarankiškumą, didinti skaidrumą, plėsti bendradarbiavimą tarp ES uostų ir transportavimo sistemų.

Daugeliui labiausiai kliūva tai, kad ES jūrų uostuose, kaip dabar yra oro uostuose, ketinama įvesti vieningą infrastruktūros mokesčių sistemą. Kitaip tariant, bus daroma viskas, kad ES uostai dirbtų vieningu ir panašiu ritmu.

Tikimasi, kad vieningas uostų rinkliavų įvedimas sumažins uostuose biurokratiją. Bet tuo pat metu kalbama apie tai, kad kontroliuoti, kaip laikomasi ES uostų specialiųjų taisyklių, atskirose šalyse bus steigiamos kontrolierių institucijos.

Tokia nuostata kliūva daugelio ES šalių atstovams. D.Theologitis tikino, kad dėl kontrolierių institucijos dar nėra vieningos pozicijos. Galbūt jos nebus reikalaujama įvesti tose šalyse, kur uostai yra nedideli.

Vilioja lygios galimybės

Šiandien dar sunkiai suvokiama, kaip vieningos ES uostų taisyklės veiks didžiuliuose uostuose, tokiuose kaip Roterdamas, Antverpenas ar Hamburgas, ir kaip ji derės su mažyčiais uostais, tokiais kaip Liepoja, Karlshamnas ar Silameja.

Pavyzdžiui, Švedijoje veikia 52 uostai. Vienintelis Geteborgas laikomas dideliu uostu. Švedijoje yra mažyčių uostelių, kur per savaitę pakraunami ar iškraunami vos 1–2 laivai. Švedijos uostų asociacijos vadovas Mikaelis Castanius teigė, kad jų šalies vyriausybė nusprendė, jog naujosios ES uostų taisyklės bus diegiamos visuose uostuose. Tuo pat metu Švedijoje yra abejonių, ar jai būtina didinti uostų krovos apimtis. Šioje šalyje uostai tarnauja ne tranzito, o vietinio aprūpinimo ar eksporto tikslais. Siekiama, kad Švedijoje būtų daugiau modernių, bet nedidelių uostų. Naujas ES požiūris į uostus – daugiau skaidrumo, atviros rinkos skatinimo yra priimtinas, bet nepriimtinas biurokratijos didėjimas.

Danijoje veikia 69 uosteliai. Iš jų 24 municipaliniai (savivaldos), 26 privatūs, 10 mišraus valdymo, 9 – naudojami vien žvejybos tikslais. Bendrovės „Danijos uostai“ atstovas Bjarne Lof Henrikses pastebėjo, kad uostai privalo turėti laisvą pasirinkimą derėtis su klientais dėl kainų. Tuo pat metu pritariama ES politikai sukurti lygių galimybių sistemą visiems uostams.

Nemato skaidrumo poreikio

Rytinės Baltijos uostai, pradedant nuo Lenkijos, yra labiau centralizuoti, tai yra jų valdymui didelės įtakos turi valstybės institucijos.

Gdansko uosto administracijos atstovo Juliano Skelniko nuomone, jei rytiniame Baltijos jūros regione didės reguliavimas iš Briuselio, Rusijos uostai juos nukonkuruos. Todėl bent rytiniame Baltijos jūros regione negalima varžyti laisvės pačioms šalims nustatyti uostų veiklos įkainius.

Estijos uostų asociacijos prezidentas Viktoras Palmetas pastebėjo, kad dažnai ES nuostatos yra pradedamos vykdyti per greitai, nenumatant pereinamųjų laikotarpių. Tai uostuose, kurie dirba ypač didelės konkurencijos aplinkoje, sukuria stresines situacijas.

Latvijos uostų atstovas Guntis Drunka pritarė, kad iš ES reikia naujų finansinių ir techninių sprendimų. Tuo pat metu jis perdavė Ventspilio uosto poziciją, kad nemato didesnio skaidrumo poreikio, nes uostai ir taip nuolat teikia ataskaitas apie savo veiklą. Suabejota ir dėl vieningų tarifų – ar reikia „kabinti“ uostų tarifus, kurie šiuo metu krovinių gabenimo logistinėje grandinėje yra patys žemiausi?