Vis gausėjanti Lietuvoje dirbančių užsieniečių armija yra geidžiama mūsų darbdavių – mūsų įstatymų bei įpročių nepažįstančius žmones galima lengvai mulkinti.

Namie laukia šeimos

Bulgarai Milenas ir Atanas tikėjosi, kad Lietuva jiems taps išsvajotąja žeme, kur vyrai gaus gerai apmokamą darbą ir galės išvaduoti namuose paliktas šeimas iš skurdo.

„Pas mus net aukštos kvalifikacijos darbininkai uždirba ne daugiau kaip 100 litų, skaičiuojant jūsų pinigais, o maisto kainos tokios pat, kaip Lietuvoje. Šiaip ne taip galą su galu suduria tik tie, kas turi giminaičių kaime. Daugelis aukštos kvalifikacijos darbininkų, kurie anksčiau dirbo didžiulėse laivų statyklose ir kitose įmonėse, šioms sustojus, išvažiavo laimės ieškoti į svetimus kraštus. Namuose likusios šeimos yra savotiški bankų įkaitai, nes gyvena už paskolas įsigytuose būstuose“, – pasakojo bulgaras Milenas Jordanovas.

Nuo praėjusių metų rudens Klaipėdoje besidarbuojantis kvalifikuotas suvirintojas iki naujųjų metų džiaugėsi kas mėnesį uždirbęs po pusketvirto tūkstančio litų į rankas.

Šiam vyrui ir keliems jo tautiečiams metai prasidėjo keistai. Vieni gaudavo algą vieną mėnesį, kiti – kitą.

„Mums jau alergiją kelia žodžiai „antradienį“ ir „kitą savaitę“, nes būtent juos kaskart išgirstame pareikalavę sumokėti už darbą“, – tikino bulgaras, kuriam algą mokėti turi juos samdantis ir kaip paslaugą jūrinėms organizacijoms perparduodantis subrangovas.

Ne uždirbo, o liko skoloj

M.Jordanovas suskaičiavo, kad darbdavys jam skolingas aštuonis tūkstančius litų.

Pradėjęs reikalauti atlyginimo vyras apstulbo išgirdęs darbdavio tikinimą, kad jis ne uždirbo, o po kelių mėnesių darbo dar liko porą tūkstančių litų skolingas.

Darbdavio aiškinimas, neva pinigų nesumokėjo užsakovai, guodė neilgai. Gretimai dirbantys lietuviai tikino, kad paminėti užsakovai – jūrinės organizacijos – jiems sumokėjo iki paskutinio cento.

„Aš žinojau, kad pas mus Bulgarijoje negalima pasitikėti verslininkais, kad, vengdami didelių mokesčių, jie moka du atlyginimus – mažą oficialų ir didelį neoficialų. Jie dažnai apgauna darbuotojus nesumokėję didesnės dalies suderėtos algos. Tokius melagius aš savo tėvynėje lengvai atpažįstu ir nuo jų bėgu kaip nuo ugnies. Tačiau kad taip gali nutikti Lietuvoje, nesitikėjau“, – nusiminė bulgaras.

Nori ne tik pinigų

Nusprendęs apskųsti skriaudiką užsienietis pradėjo minti valdiškų įstaigų slenksčius. Vyras apsilankė Migracijos tarnyboje, Darbo biržoje, Darbo inspekcijoje ir visur išgirdo tą patį atsakymą: kreipiasi ne tuo adresu.

„Nežinau, ar man taip tik pasirodė, bet kai paaiškindavau reikalo esmę ir pasakydavau, kokioje įmonėje dirbau, ne vieną kartą išgirdau jos vadovo pavardę. Nustebdavau, kad ši pavardė jiems žinoma, nors aš jos nepaminėjau. Galvą gręžia mintis, ar nebus čia viskas visiems žinoma ir susitarta“, – abejonėmis dalijosi M.Jordanovas.

Valdininkai ir pareigūnai vyrą siuntė vis kitur, o kai ratas užsidarė, paskutinės instancijos, į kurią kreipėsi bulgaras, – Darbo inspekcijos darbuotojas patikino, kad jo ir darbdavio santykiai esą civiliniai, tad juos galima išspręsti tik teisme.

Užsienietis apsisprendė, jog skriaudos neatleis ir, jei tik reikės, bylinėsis. Tėvynėje šeimą palikęs vyras užsimojo kovoti ne tik dėl paties uždirbtų pinigų, bet ir siekti, kad nesąžiningas darbdavys būtų nubaustas.

Pagalbos lauks iš Infocentro

Sužinojęs apie tai, kad Klaipėdoje neseniai pradėjo veikti Infocentras migrantams, įkurtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, svetimšalis kreipėsi ir į jį.

Pokalbio pradžioje paaiškėjo, kad čia teikiama pagalba trečiųjų, tai yra ne ES, šalių piliečiams. Bulgarija yra ES narė.

Vis dėlto Infocentro migrantams Klaipėdoje vadovė Marina Popova pažadėjo padėti valdininkų užvaikytiems užsieniečiams. Ji padarė darbininkų atsineštų dokumentų kopijas ir išsiuntė teisininkams į Vilnių.

Jų patarimo teks kelias dienas palaukti. Ar M.Jordanovui pavyks atsikovoti savo pinigus be teismų – dar nežinia.

Nuo pokalbio išsisuko

Oficiali M.Jordanovo pasirašyta darbo sutartis teigia, kad aukštos kvalifikacijos laivų suvirintojas Klaipėdoje dirbo už 800 litų atlygį per mėnesį. Išskaičiavus mokesčius į bulgaro banko sąskaitą įkrisdavo kiek daugiau nei 400 litų.

Kita dalis atlyginimo, viršijanti pustrečio tūkstančio litų, buvo mokama grynais į rankas. Bulgarai tikino už juos jokiuose žiniaraščiuose nepasirašydavę.

Pakalbinti ne tik bulgarus, bet ir ukrainiečius įdarbinusį klaipėdietį (vardas, pavardė ir įmonės pavadinimas redakcijai žinomi) nepavyko. Dieną pareiškęs, kad yra labai užimtas, bendrovės vadovas paskyrė pokalbio laiką po darbo, tačiau po 17 valandos telefonu nebeatsiliepė.

Tikėtina, kad ne jis vienas panašiai elgiasi. M.Jordanovo paminėtas atlyginimas yra siekiamybė daugeliui lietuvių. Jei klaipėdietis suvirintojas gautų į rankas pusketvirto tūkstančio litų, užsienyje darbo neieškotų.

Tačiau tokiems darbdaviams, kaip paminėtas bulgarus samdęs asmuo, labiau apsimoka samdyti užsieniečius nei saviškius, nes nuo tokio atlyginimo tektų valstybei sumokėti nemenkus mokesčius. O didesniąją dalį atlygio gaunantys neoficialiai užsieniečiai jam sutaupo nemažai nuo mokesčių nuslėptų pinigų.

M.Jordanovas ir jo bičiulis nėra vieninteliai negavę žodžiu pažadėtų pinigų.

Žinovai teigia, kad daugybė atskiriems užsakymams darbininkus samdančių verslininkų elgiasi taip pat – suderėtą sumą sumoka pirmus mėnesius, o paskui svetimšalius maitina pažadais, kol netekę kantrybės šie išvažiuoja namo. Tada jų vietą užima kiti.

Vienintelė apsauga – sutartis

Per neilgą Infocentro migrantams veiklą Klaipėdoje čia jau sulaukta panašių skundų, o tai rodo, kad uostamiestyje užsieniečiai taip pat, kaip ir Vilniuje, patiria nemažai skriaudos.

M.Popova, ne pirmus metus dirbanti su migrantais, pasakojo, kad neretai dar prieš atvykdami į mūsų šalį darbuotojai vieną darbo sutartį pasirašo dar būdami savo šalyje, o kitą, kurioje nurodomas visai kitas atlyginimas bei buities sąlygos, Lietuvoje.

Kilus ginčui, teisėtu pripažįstama ta sutartis, kuri pasirašyta mūsų šalyje.

Konsultantė tikino, kad net nesant galiojančios sutarties, kurioje įteisintas visas darbininko gaunamas atlyginimas, įmanoma įrodyti, kad tokio susitarimo būta.

Šią mintį patvirtino ir Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius. Jis patikino, kad imtis tyrimo turėtų teisėsaugos pareigūnai. Tada būtų ginami ne tik darbuotojo, negavusio dalies atlyginimo, bet ir valstybės, kuriai nebuvo sumokėti mokesčiai, interesai.

„Kol kas nepamenu atvejo, kad užsieniečiai kreiptųsi į policiją ar prokuratūrą dėl jų atžvilgiu vykdomos neteisybės“, – tikino G.Danėlius.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai taip pat negirdėjo panašių atvejų.

„Svarbu, kad šalys aiškiai suvoktų, dėl ko jos susitarė, kokį darbą atliks ir koks užmokestis bus mokamas darbuotojui. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad, jeigu šalys aiškiai susitarė ir suprato bei įformino darbo santykius sutartimi, keblumų nekyla. Užsieniečiui taikomi tie patys reikalavimai ir jie turi tas pačias teises, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai“, – teigė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė.

Kiek dirba užsieniečių, nežinia

Dar didesnė painiava kilo bandant aiškintis, kiek Lietuvoje dirba užsieniečių.

Migracijos skyriaus pareigūnai tikino, kad ES valstybių piliečiams leidimas dirbti nereikalingas. Jiems tereikia gauti pažymą, patvirtinančią teisę gyventi Lietuvoje. Todėl ši įstaiga nežino, kiek užsienio šalių piliečių dirba Klaipėdoje, o departamentas neturi žinių, kiek jų yra Lietuvoje.

Statistikos valdyba šių duomenų taip pat nekaupia.

„Sodra“ prašomų duomenų neturi. „Sodrai“ yra svarbu, kad būtų mokamos įmokos už įdarbintus asmenis, nepaisant to, kokios šalies pilietis yra apdraustasis (dirbantysis), todėl tokie duomenys nėra renkami“, – atsakė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovė spaudai Jolita Skinulytė-Niakšu.

Nori išmokti lietuvių kalbos

Apie tai, kokių dar bėdų patiria Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, M.Popovai teko išgirsti ir daugiau.

Uostamiestyje pagalbos prašė čia verslą bandę pradėti kinai. Nuomojamų patalpų savininkai buvo surašę tokią nuomos sutartį, kad jos vykdymas praktiškai įkalino šiuos atvykėlius.

Kitas įsimintinas atvejis paaiškėjo vykdant darbuotojų, samdančių užsieniečius, apklausą. Lietuvoje registruota krovinių pervežimo įmonė, kurioje buvo įdarbinti vairuotojai baltarusiai, jiems čia nesuteikdavo gyvenamosios vietos.

Iš ilgų reisų grįžę vyrai nakvodavo vilkikų kabinose.

„Teko patirti, kad kai kurie mūsų šalyje dirbantys užsieniečiai darbdavių laikomi kone vergovėje. Jie nežino, kur gauti medikų pagalbą, elementarių buities paslaugų. Nuo šiol tokią informaciją teiksime mes“, – teigė Infocentro migrantams Klaipėdoje vadovė.