Prašė uosto pagalbos

Klaipėdos uosto locmanų laivu „Schlieckmann“ (vėliau „Šarūnas“) kontrabandininkus persekiojęs jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas buvo išimtis. Locmanų laivas turėjo aiškią schemą, kaip jis turi elgtis pristatant į užsienio laivą locmaną. Persekioti kontrabandininkus privalėjo pasieniečiai, kurie turėjo ir specialius tam skirtus laivus. Pirmieji pasieniečių laivai buvo „Savanoris“ ir „Lietuvaitė“. Tačiau stokojant kontrabandininkams gaudyti tinkamų laivų, į pagalbą būdavo kviečiami ir uosto valdybos laivai.

Išskirtiniu pasieniečių laivu galima laikyti „Savanorį“. Tai buvo 17,5 m ilgio ir 3,9 m pločio vokiškas medinis barkasas „Argus“. Jis buvo gautas iš vokiečių Lietuvai perimant valdyti Klaipėdos uostą. Šis laivas buvo išskirtinis tuo, kad turėjo du benzininius variklius ir galėjo išvystyti iki 16 mazgų greitį. Dar vienas pasieniečių laivas buvo iš kontrabandininkų perimtas nedidelis 6,4 m ilgio ir 1,6 m pločio kateris „Moewe“, pavadintas „Lietuvaite“.

Vėliau įsigyta didesnių ir gal netgi modernesnių laivų. Pakrančių apsaugos flagmanu buvo laikomas „Patizanas“. Šis 21,5 m ilgio, 4,5 m pločio ir 1,25 m gramzdos laivas 1933 m. buvo statytas Klaipėdoje, Pauliaus Lindenau laivų statykloje. Laive buvo 20 ir 37 mm pabūklai, 4 kulkosvaidžiai ir penki „Mauser“ šautuvai.

Be „Partizano“ Pauliaus Lindenau laivų statykloje buvo pastatyti ir kiti pasienio policijos laivai. Tarp jų 1932 m. buvo pastatytas 12 m ilgio ir 3 m pločio kateris „Šaulys“ su 12 mazgų greičiu.

Žinia: 1936 m. žurnale „Jūra“ pastebėta, kad pasienio policija, kuriai vadovavo J. Tamašauskas, sulaikė kontrabandininkų laivą „Willy“. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Tais pačiais 1932 m. buvo pastatytas ir analogiškas pakrančių apsaugos kateris „Aitvaras“ su palyginti nedidele vos pusės metro grimzle. Panašus buvo ir dar vienas kateris „Žaibas“. Vėliau pastatyti ir 8 m ilgio kateris „Banga“, 5,5 m ilgio kateris „Vėjas“.

Dalis šių laivų stovėjo Dangės upėje, dalis Kopgalyje, todėl jie lengvai galėjo išplaukti į jūrą.

Buvo ir tam tikrų problemų. Pasienio policijos laivų įgulų nariai gyveno butuose Klaipėdos mieste. Skubiai susirinkti ir išplaukti būdavo sunku, ypač naktį, kai neplaukė keltas į Smiltynę, nes laivai stovėjo Kopgalio tvirtovės perkase.

Yra žinių, kad kariuomenė sprendė dilemą, kaip geriau šiuos laivus apginkluoti. Pasienio policijos laivų apginklavimas buvo menkas. Jie gaudė kontrabandininkų laivus neturėdami netgi patrankų. Daugelyje pasieniečių katerių nebuvo ir radijo siųstuvų ir priimtuvų. Ryšys su krantu būdavo palaikomas tik vėliavėlių ir signalinių raketų pagalba.

Laivų tikrinimo tvarka

Gintautas Surgailis knygoje „Lietuvos karinis laivynas 1935–1940“ mini, kad tarpukario Lietuvoje pasitikti užsienio laivus plaukdavo locmanas su locmanų laivu. Kaskart išplaukiant locmanų laivui apie tai buvo privaloma pranešti pasienio policijai ir muitinei. Jos į locmanų laivą įsodindavo laivų kontrolės atstovą. Šis locmanų laivui plaukiant prie užsienio laivo įdėmiai jį stebėdavo iš išorės. Pastebėjus ką nors įtartino, būdavo pranešama kranto tarnyboms. Dažniausiai iššaudavo tris raudonas raketas.

Buvo aiškiai matoma, kad pasienio policija su keliais kateriais nesugeba susitvarkyti su vis labiau suklestėjusia kontrabanda, ypač alkoholio.

Įvedant laivą į uostą jis privalėdavo būti sustabdomas ant inkaro tarp Kopgalio ir žvejų uosto bei Dangės ir Smiltynės linijos.

Locmanų laive buvęs laivų kontrolės atstovas pereidavo į atplaukusį laivą. Į jį atvykdavo ir pasienio bei muitinės tikrintojai.

Tuo metu, kai vykdavo laivo tikrinimas, aplink jį sukiodavosi ir pasienio policijos laivai, nes niekada nebūdavo žinoma, gal atliekant tikrinimą bus kas nors rasta ir laivo įgula sukels riaušes.

Maždaug 1927 m. buvo aiškiai matoma, kad pasienio policija su keliais kateriais nesugeba susitvarkyti su vis labiau suklestėjusia kontrabanda, ypač alkoholio. Buvo nuspęsta įsigyti sienų apsaugai tinkamą karo laivą. Juo pasirinktas 10 metų senumo vokiečių minų paieškos laivas „M-59“, kuris pavadintas „Prezidentas Smetona“. Už jį sumokėta 289 tūkst. litų. Į Klaipėdos uostą laivas atvarytas 1927 m. ir tais pačiais metais vos nenuskandintas pakeliui į Dancigą.

Vėliau suremontuotas. Pasienio policijoje jis buvo naudojamas iki 1932 m. Laivas nebuvo rentabilus, nes dažnai tekdavo remontuoti ir perdažyti, todėl pasiųstas į rezervą, o vėliau jį tiesiogiai perėmė Lietuvos kariuomenė.

Moderniausias: pasienio policijos patrulinis laivas „Partizanas“ buvo statytas Klaipėdoje 1933 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Kontrabandininkų gaudytojai

Žinomi faktai ir apie kontrabandininkų laivų persekiojimą.

To meto pasienio policijai vadovavo Juozas Tamašauskas. Gaudant kontrabandininkus jis netgi buvo lengvai sužeistas. Žinomi faktai apie Lietuvos pasienio policijos sulaikytus kontrabandininkų laivus „Willy“, „Hassan Bier“, „Malaya“, „Polio“, „Kehrwieder“, „Kathe“. Dalis sulaikytų laivų būdavo pritaikomi pačios pasienio policijos reikmėms, dalis parduota per aukcioną. Taip „Malaya“ tapo jūrų skautų laivu „Budys“, kuris 1933 m. sudužo prie Klaipėdos uosto šiaurinio molo.

Tarp laivų, kurie persekiodavo kontrabandininkus, buvo ir laivas „Prezidentas Smetona“. Jis tam netiko, nes iš kamino leisdavo gausius juodus dūmus. Kontrabandininkai tai žinojo ir greitai sprukdavo išvydę dūmais apsipylusį laivą.

Nepaisant to, yra žinoma, kad „Prezidentas Smetona“ 1930 m. buvo sučiupęs lenkų alkoholio kontrabandininkų laivą „Westa“.

Dėl didžiulio dūminimo „Prezidentas Smetona“ nebuvo pageidaujamas ir uoste. Nuo jo kamino aprūkdavo kiti laivai. Žinomas toks faktas, kad 1936 m. kovą tuometis Uosto direktorius B. Sližys skundėsi kariuomenės vadovybei, kad stovėdamas Darbų uoste „Prezidentas Smetona“ trukdo įplaukti kitiems laivams, apdūmina kitus laivus, kurių valymas ir dažymas brangiai kainuoja.

Vėliau „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karo laivu. Teoriškai karo laivais buvo laikomi ir pasienio policijos laivai, nes jie operatyviniu požiūriu buvo pavaldūs Lietuvos kariuomenei.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.