Teigiamos krovos uostų regione neliko

Mažųjų uostų pavyzdys

Ypač bloga padėtis Latvijos uostuose. Ventspilio krova – minus 29 proc., Rygos – minus 10 proc., Liepojos – minus 3 proc.

Bendra Latvijos uostų krova šiemet yra beveik 13 proc. mažesnė nei pernai per penkis mėnesius.

Latvijoje yra viena išimtis – mažieji jos uostai, tokie kaip Skultė, Salacgryva, Mėsragas, šiemet krovė net 10,6 proc. krovinių daugiau nei pernai. Jie didesnės įtakos Latvijos jūrų krovos veikloje nedaro. Visų mažųjų Latvijos uostų krova siekė vos 1,22 mln. tonų. Daugiau nei pusę krovinių iš to kiekio sudaro Skultėje krauti kroviniai.

Tuo tarpu trys didieji Latvijos uostai – Ryga, Ventspilis ir Liepoja – šiemet per 5 mėnesius krovė 15,3 mln. tonų krovinių.

Pagrindinė priežastis, kodėl Latvijoje mažėja jūros krovinių, yra Rusijos tranzito netektis. Pavyzdžiui, šiemet anglių krova Latvijos uostuose yra net tris su pusę karto mažesnė nei pernai.

Dėl Rusijos tranzito netekčių Latvijos uostų krovinių mažėjimas nuolat buvo stebimas bent pastaruosius 10 metų. Savo uostuose siekdama išlaikyti uostų krovą Latvijos valdžia su Rusija elgdavosi gerokai švelniau nei Lietuvos politikai.

Karas Ukrainoje viską sustatė į savo vietas – Latvijos uostai visiškai baigiami išvalyti nuo rusiškų krovinių.

Netektį kompensuoja dotacijos

Rusijos tranzitas niekada nedarė tokios įtakos Klaipėdos uostui kaip Latvijos uostams. Klaipėdos uosto tranzito arkliuku buvo Baltarusijos tranzitas. Šios šalies kroviniai Klaipėdos uoste sudarė apie trečdalį jo krovos.

Šiemet per 5 mėnesius Klaipėdos uostas krovė 13 mln. 620 tūkst. tonų krovinių, o su Baltarusijos tranzitu krova būtų siekusi apie 18 mln. tonų. Dabar po 5 mėnesių Klaipėdos uoste fiksuojamas vieno procento krovos kritimas, su Baltarusijos tranzitu būtų solidus, maždaug iki 20 proc. krovos augimas.

Tai, kad Lietuva savo noru, ne kieno nors verčiama, atsisakė Baltarusijos krovinių tranzito ,yra didžiulė klaida ir žala Lietuvai. Jei būtų išlikęs baltarusiškas tranzitas, Klaipėdos uostas būtų turėjęs didelės naudos.

Taip pat valdžiai nereikėtų kasmet mokėti maždaug po 90 mln. eurų dotacijos Lietuvos geležinkeliams, kad išlaikytų sukurtą rusiškos geležinkelio vėžės infrastruktūrą.

Jei būtų išlikęs baltarusiškas tranzitas, didelę naudą būtų turėjęs Klaipėdos uostas, valdžiai nereikėtų kasmet mokėti maždaug po 90 mln. eurų dotacijos Lietuvos geležinkeliams.

Nekiltų ir klausimas, ką ateityje daryti su rusiška geležinkelio vėže. Ji, atrodo, tapo nereikalinga, o karine prasme net ir žalinga, nes Rusija ir Baltarusija, jei sugalvotų pulti Lietuvą, ja galėtų naudotis karo amunicijai gabenti.

Ne veltui Lietuvoje jau atsiranda žmonių, kurie netgi siūlo išardyti geležinkelio linijas nuo Baltarusijos į Lietuvą, kad Putino režimas negalėtų naudotis geležinkeliais, jei vykdytų invaziją į Lietuvą.

Gerina įvažiavimus į uostą

Pagrindinis Klaipėdos uosto krovinių kritimas dėl baltarusiško tranzito netekties buvo fiksuotas 2022 ir 2023 m. Jį kiek sušvelnino tais metais Klaipėdos uoste gerokai augusi konteinerių krova.

Tai, kad šiemet Klaipėdos uostas vėl yra „minuse“ – per penkis mėnesius krova buvo 1 proc. mažesnė nei pernai, uosto vadovybė tragedijos neįžvelgia. Manoma, kad minusinį procentą lėmė tai, jog maždaug mėnesį neveikė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, nes Danijoje buvo remontuojamas dujų priėmimo laivas „Independence“.

Šių metų mažesnę krovą lėmė ne tik suskystintosios gamtinės dujos. Šiemet Klaipėdos uoste mažiau krauta dviejų itin svarbių kategorijų krovinių, tokių kaip žemės ūkio produktai ir konteineriai.

Žemės ūkio produktus Klaipėdos uoste krauna bent penkios uosto kompanijos. Pagal konteinerius Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos uostų laikomas lyderiu.

Kiti Klaipėdos uosto pagrindiniai kroviniai buvo naftos produktai, kurių krova šiemet taip pat neblizga. Didelę įtaką uoste turėjo birių trąšų krova, bet ji sumenko netekus Baltarusijos tranzito. Kol kas birių trąšų šiemet uoste kraunama daugiau, bet jų kiekis nė iš tolo neprilygsta tam laikui, kai Klaipėdos uoste buvo „Belkalij“ trąšos.

Viena labiausiai teigiamų šių metų tendencijų Klaipėdos uoste yra didesnė jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Teigiama ir tai, kad Centrinis Klaipėdos terminalas iš dalies pagerino įvažiavimo į uostą vartų sistemą ir prie įvažiavimo į uostą nebesusidaro didelių eilių, kokios buvo šių metų pradžioje.

Konteinerių priėmimo ir išdavimo sistemą automatizavo ir Klaipėdos konteinerių terminalas. Jau pasigirdo vairuotojų vertinimų, kad dabar įvažiavimas į šį terminalą esantis labai geras, bet prastas jis išliekantis kitoje uosto konteinerių bendrovėje.