Klaipėdos valdžia už beveik 300 tūkst. litų miestiečius bandys įtikinti, kad po septynerių metų uostamiestis bus lyg rojus. Sutvarkytos kone visos gatvės, rekonstruoti kultūros, sporto objektai, pasirūpinta, kad jaunimas ir senjorai turėtų kuo užsiimti, o miestas beveik visas stebimas vaizdo kamerų.

Planų neįgyvendino

Klaipėdos savivaldybei pavyko įgyvendinti 82,9 proc. 2007–2013 m. strateginiame plane numatytų veiksmų, 11,1 proc. šiuo metu yra vykdoma, o 6,1 proc. numatytų darbų net nepradėti.

Klaipėdos savivaldybei, nors ir buvo numatyta strateginiame plane, per septynerius metus nepavyko:

išplėsti miesto ribų ir rezervuoti teritorijų pramonės įmonių plėtrai;

sujungti senamiesčio ir piliavietės teritorijų, pertvarkant Pilies g.;

stiprinti aplinkos užterštumo iš uoste ir LEZ‘e veikiančių įmonių kontrolę, inicijuoti akredituotos laboratorijos, tiriančios specifinius teršalus, įsteigimą Klaipėdos regione;

krantinėje, esančioje šalia Klaipėdos piliavietės, įrengti nuolat veikiančią senovinių laivų ekspoziciją;

atlikti fontanų būklės inventorizaciją, parengti techninius projektus ir juos rekonstruoti;

pagal parengtus techninius projektus sutvarkyti miesto teritorijoje esančius piliakalnius ir istorines miesto kapinaites;

įrengti naminių gyvūnų kapines;

atnaujinti ikimokyklinio ugdymo mokyklų žaidimų aikšteles;

parengti Žvejų rūmų restruktūrizacijos projektą, numatant pastato rekonstrukcijos galimybes bei įstaigos veiklos pokyčius ir įsteigiant kultūros saviraiškos centrus gyvenamuosiuose miesto rajonuose.

Kūrė 70 žmonių

39 puslapiai – tiek prirašyta svarbiausių strateginių darbų, kuriuos Klaipėdoje numatyta nuveikti iki 2020-ųjų.

Tokios apimties miesto strateginės plėtros planas buvo kuriamas daugiau nei metus. Jis kainavo apie 270 tūkst. litų – 40 tūkst. litų paimta iš miesto biudžeto, o kitus skyrė ES.

Pinigai sumokėti konkursą laimėjusiai bendrovei „Lyderio grupė“.

„Priemonių planą kūrė apie 70 žmonių. Buvo sudarytos penkios darbo grupės pagal įvairias sritis. Jie ir generavo idėjas“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Jos teigimu, pinigai „Lyderio grupei“ sumokėti už tai, kad bendrovė nuomojo konferencijų sales, kur vyko darbo grupių pasitarimai, užsakinėjo pietus, samdė lektorius. Ji taip pat turės išleisti parengtą strateginį plėtros planą.

„Nėra taip, kad rangovui tik už plano parašymą sumokami pinigai. Be to, ir netoleruotina tokia praktika, kad miesto strateginį planą parašo samdyti konsultantai. Dabar Klaipėdos strategiją kūrė klaipėdiečiai ekspertai“, – tvirtino I.Butenienė.

Steigs grupinius namus

Klaipėdos strateginiame plėtros plane per septynerius metus numatyta daug priemonių, kurias įgyvendinus uostamiesčio bendruomenė turėtų tapti sveika, sumani ir saugi.

Tarp tokių priemonių – savarankiško bei grupinio gyvenimo namų steigimas.

„Tokie namai labai populiarūs Skandinavijoje. Juose senjorai gyvena savarankiškai, tik su minimalia priežiūra. Grupinio gyvenimo namuose turėtų įsikurti ne tik senjorai, bet ir kiti socialiai pažeidžiami žmonės“, – aiškino I.Butenienė.

Klaipėdos strategijoje numatyta įkurti ir blaivyklą, tačiau, anot Strateginio planavimo skyriaus vedėjos, tai priklausys ir nuo valstybės politikos, nes išlaikyti tokią įstaigą reikia nemažų lėšų.

Ateities planuose numatyta pasirūpinti ne tik socialiai pažeidžiamais klaipėdiečiais, bet visų miestiečių saugumu.

Todėl planuojama atlikti viešose vietose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumo tyrimą ir, esant būtinybei, plėsti jų tinklą potencialiai pavojingose teritorijose.

Dėmesys – sportui

Tam, kad Klaipėdos bendruomenė būtų sveika, strateginiame plėtros plane daug dėmesio skiriama sporto objektams.

Numatoma atnaujinti ir išplėtoti gyvenamųjų ir rekreacinių zonų viešąją sporto infrastruktūrą, pastatyti naują baseiną su sveikatingumo centru, pertvarkyti Futbolo mokyklos pastatus, įkuriant sporto paslaugų kompleksą, rekonstruoti sporto sveikatingumo kompleksą Smiltynėje, pertvarkyti dviračių treką, kad jis būtų pritaikytas kuo įvairesnėms sporto šakoms, pastatyti specializuotą rankinio sporto salę.

Taip pat planuojama į Klaipėdą pritraukti kuo daugiau prestižinių šalies ir tarptautinių sporto renginių.

Planas – realus?

Keli puslapiai Klaipėdos strateginiame plėtros plane 2013–2020 metams skiriami ir miesto infrastruktūrai.

Juose parašyta, kad uostamiestyje galiausiai turėtų būti įdiegta vadinamoji žalioji šviesoforų banga.

Numatyta modernizuoti centrinės miesto dalies gatvių tinklą: suremontuoti Pilies tiltą, rekonstruoti Daržų ir kitas senamiesčio gatves, Kūlių Vartų, Galinio Pylimo gatvių ir Taikos prospekto sankryžą, nutiesti Bastionų gatvę ir pastatyti naują tiltą per Danės upę, įrengti įvažiuojamąjį kelią į Klaipėdos piliavietės teritoriją.

Miesto strategijoje juodu ant balto taip pat parašyta, kad iki 2020 metų bus modernizuotas šiaurės-pietų transporto koridorių gatvių tinklas, šiaurinės miesto dalies gatvės ir rytų-vakarų krypties gatvių tinklas.

Dėmesys esą bus skiriamas ne tik gatvėms, bet ir gyvenamųjų namų kvartalams – kai kuriuos jų numatyta iš pagrindų atnaujinti.

„Planas tikrai yra realus. Priemonės suplanuotos taip, kad joms įgyvendinti turėtų užtekti tų savivaldybės biudžeto lėšų, kokios skiriamos kasmet, – apie 80 mln. litų. Aišku, tam, kad visi užsibrėžti tikslai būtų pasiekti, turi būti ir kiti finansavimo šaltiniai“, – teigė I.Butenienė.

Parengtas Klaipėdos 2013–2020 metų strateginis plėtros planas kol kas dar nėra patvirtintas – vis dar laukiama pastabų iš gyventojų, organizacijų, politikų.

Gyventojai ir įvairios visuomeninės organizacijos jau pateikė 55 pastabas, tačiau ne į visas jų bus atsižvelgta.