Pereiti į pagrindinį turinį

Uoste – švartavimo įrangos įvairovė

2017-02-07 09:35

Vėjuotomis žiemos paromis kartais būna atvejų, kai uoste trūksta prišvartuotų laivų lynai, vėjo gūsių neišlaiko netgi švartavimo stulpeliai, o dar dažniau švartuojant nutrūksta atmušos.

Vidmanto Matučio nuotr.

Traukūno įtaka jaučiama

Dabar uoste yra įrengti didžiausios 100 tonų galios švartavimo stulpeliai. Daugiausiai problemų kyla dėl švartavimo stulpelių, kurie prie masyvo yra pritvirtinti varžtais. Buvo atvejų, kai švartavimo stulpeliai laikantys laivus per audras buvo nuplėšti ties šiaurinėmis uosto krantinėmis.

Pagal galiojančius standartus projektuojant švartavimo įrangą laikomasi 20 metrų per sekundę vėjo greičio standarto pridedant papildomus saugos koeficientus. Švartavimo stulpelių įrengimas yra numatytas Lietuvos statybos techniniame reglamente (STR 2.05.15:2004). Taip pat Lietuvoje gali būti naudojama europinė švartavimo stulpelių statybos metodika EAU 2004. Šios metodikos tarpusavyje skiriasi.

Bendrovės „Hidrosfera“ projekto vadovas Raufas Zabolonkovas teigė, kad laivui stovint prie krantinės svarbu yra ir srovės dydis, jos kryptis, bangos aukštis, laivo pakrovimas. Todėl projektuotojai papildomai ir skaičiuoja saugos koeficientus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis pastebėjo, kad labai didelį poveikį uoste daro gūsingi vėjai, o taip pat traukūnas. Įrengus šiaurinio uosto molo užlenkimą traukūnas uoste sumažėjo. Bet vis tiek jis susidaro, nes krantinės nuo 1 iki 6 yra pastatytos tiesia linija. Panaši problema yra ir ties 82-89 bei 90-96 krantinėmis.

Tačiau uoste yra laikomasi bendros nuostatos, kad stiprėjant audrai geriau laivus laikyti prie krantinių nei juos išvesti į atvirą jūrą, nes tokiu atveju galima pasidaryti daugiau problemų.

Laivų eismo tarnybos viršininkas - vyriausias locmanas Rimvydas Eitutis pastebėjo, kad poveikis prie krantinės stovinčiam laivui labai smarkiai priklauso nuo to kiek jis yra pakrautas. Tuščią laivą traukūnas veikia silpniau. Veikiant traukūnui lynai trūksta arba švartavimo stulpeliai neatlaiko, kai laivai yra pakrauti. R.Eitučio nuomone, skaičiuojamasis 20 ar 27 metrų per sekundę švartavimo stulpelių laikymo koeficientas yra per mažas.

Laukia nauji pokyčiai

Kita problema, kad dauguma didžiausių Post Panamax klasės laivų naudoja 50-60 tonų galios lynus, kai tikslinga būtų naudoti 90 tonų galios lynus. Bet retas didysis laivas į Klaipėdą atplaukia su tokiais lynais.

Tai, kad kartais neatlaiko švartavimo stulpeliai, profesoriaus Vytauto Paulausko nuomone, esanti ne jų konstrukcijų, o švartavimo ypatumų dalis. Stulpeliai perkraunami – ant jų uždedama daugiau švartavimo lynų nei reikėtų ir jie neatlaiko.

Pagal klasikinį modelį laivą veikiant smarkiems vėjams, srovėms ir bangoms pirmiausia turi trūkti švartavimo lynas, po to atitrūkti švartavimo stulpelio varžtai ir tik paskutiniu atveju išraunamas stulpelis su krantinės dalimi.

Pastarojo atvejo Klaipėdoje dar nebuvo. Ir tai esą gerai, kad kraštutiniais atvejais trūksta lynai, švartavimo stulpeliai, bet lieka nepažeistos krantinės.

Naujus reikalavimus švartavimo įrangai kelia Klaipėdos uosto rekonstrukcija. Dabar Klaipėdos uoste esant 14 metrų gyliui naudojami 100 tonų galios švartavimo stulpeliai. Pagilinus uostą iki 17 metrų, švartavimo stulpelių galia tose vietose, kur bus priimami per 100 tūkst. tonų vandentalpos laivai, turės būti įrengiami 150 tonų galios švartavimo stulpeliai kas 15-20 metrų. Prie tokios galios naudojami 90-130 tonų galios švartavimo lynai.

R. Eitutis norėtų, kad uoste prie krantinių būtų projektuojami vienodos galios švartavimo stulpeliai, nes taip lengviau būtų galima paruošti švartavimo schemas ir išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų švartuojant laivus.

Per didelė atmušų įvairovė

Dar didesnė įvairovė Klaipėdos uoste yra dėl atmušų. Jų uoste yra bent keliasdešimt rūšių. Dėl atmušų kyla nemažai problemų. Švartuojant laivai jas nutraukia, atmušos nuskęsta.

R.Zabolonkovas pastebėjo, kad Ventspilio uoste yra pilno užpildo (neskęstančios) ir grandininės atmušos. Latvių uostas neturintis tokių problemų dėl atmušų kaip Klaipėda.

Iš naujausių Klaipėdos uoste naudojamos vadinamosios „Sumitomo“ tipo atmušos. R.Eitučio nuomone, jų plokštė yra slidi, sudaro sąlygas švartuojant laivą ja slysti korpusui.

Įsigydamas atmušas Klaipėdos uostas yra turėjęs problemų ir dėl jų gumos kokybės. Kartais kokybė būna tik deklaruojama ir ji gerokai skiriasi nuo to kaip atmušos veikia realiai. Atmušų ilgaamžiškumas priklauso ne tiek nuo vėjo, kiek nuo paties laivo švartavimo. Klaipėdos uoste yra reglamentuotas prie krantinės švartuojant laivą numatytas jo priartėjimo greitis. Kai laivas švartuojasi pats jo greitis numatytas ne daugiau kaip 0,1 metras per sekundę.

Kai laivą švartuoja vilkikai jo priartėjimo greitis 0,06 metro per sekundę. Realiai laivo švartavimo greitį yra sunku kontroliuoti, kai jis mažesnis nei 0,1 metro per sekundę.

Manoma, kad Klaipėdos uoste reikėtų mažinti atmušų įvairovę. Turėtų būti pasirenkamas siauresnis atmušų spektras, kad jas lengviau būtų aptarnauti ir remontuoti. Bet atmušų pasirinkimą Klaipėdos uoste dažnai diktuoja ir jo universalumas bei skirtingi priimami laivai. Siūloma atkreipti dėmesį, ar prie krantinių, kur atmušos skirtos vien dideliems laivams, gali švartuotis mažesni laivai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų