Uosto privažiuojamieji keliai vis dar kelia rūpesčių

Klaustukai dėl uosto kelių

Šiuo metu, kai vyksta Baltijos prospekto ir Šilutės plento viaduko statyba, ne vienas klaipėdietis keiksnoja valdžią dėl didelių kamščių. Šioje vietoje labiau nei kur nors kitur susitelkia miesto ir sunkusis į uostą riedantis transportas.

Ši sankryža yra rodiklis, kad Klaipėdoje uosto išvažos per visą laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo buvo tvarkomos neefektyviai.

Kokius 20 metų diskutuojama apie uosto pietinio išvažiavimo kelio įrengimą, tačiau jo taip ir neatsirado. Neįrengta ir uosto srautus į pietinį aplinkkelį turėjusi surinkti Nemuno gatvė, apie kurią irgi kalbama gal jau antrą dešimtmetį.

Daugelyje uostų tokios srautų surinkimo gatvės yra įrengtos, kai kur netgi pastačius kelių kilometrų ilgio viadukus. Tokio uosto srautų surinkimo kelio pavyzdys galėtų būti ne kur nors Europoje, o Ukrainos Odesos uoste.

Kai kurie kelių tvarkymo Klaipėdoje prioritetai,   susiję su uosto veikla, kelia netgi tam tikrų klaustukų.

Uosto veiklai ypač svarbus pietinis aplinkkelis neįrengiamas, o mažiau svarbiu šiauriniu aplinkkeliu, kur uosto transporto nedaug, jau seniai naudojamasi. Jį rengiant buvo teigiama, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos pagrindiniai vartai bus iškelti į Burių gatvę. To neįvyko. Sunkusis transportas į šiaurinę uosto dalį rieda retai, bet jis liko Klaipėdos miesto centre.

Situacija: daug krovinių į uostą vis dar keliauja sunkiuoju transportu. Vidmanto Matučio nuotr.

Tikimasi daugiau dėmesio

Neatsitiktinai klaipėdiečiai nuolat mini problemas, kad didėja sunkiasvorio uosto transporto srautai, tarša, prastėja Klaipėdos miesto gyvenimo kokybė, bloginama sveikata.

Ne viename susitikime buvo pasakyta, kad transportas turi būti nukreiptas į gatves, kurios eina per neapgyvendintas teritorijas.

Pavyzdys yra tas pats pietinis išvažiavimo kelias. Jis yra ypač reikalingas, nes daug krovinių į Malkų įlankos bendroves, "Klaipėdos Smeltę" vis dar gabenama autotransportu.

Dabar sunkusis transportas ir iš pietinės dalies juda per miestą: dalis Šilutės plentu, dalis per Rimkus. Šioje vietoje tarsi rakštis daugybę metų išlieka Rimkų pervaža.

Šiemet ypač blogai atrodo ir valstybinis magistralinis kelias Nr. 141 iš Klaipėdos nuo Jakų žiedo link Šilutės. Apie šio kelio platinimą ir esminę rekonstrukciją taip pat kalbama jau apie dešimt metų.

Apie tai buvo kalbėta ir praėjusią savaitę vykusiame Klaipėdos miesto mero susitikime su susisiekimo ministru. Tikimasi, kad bus surasta pinigų šiam keliui remontuoti. Jis yra svarbus ir kaip uosto krovinių srauto kelias, ir kaip gyventojų susisiekimo su Klaipėdos miestu arterija.

Į uostą vedantys keliai yra ir valstybės prestižo reikalas, todėl jiems turi būti skiriamas pakankamas dėmesys.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neseniai viešai aiškino, kad į gyventojų ir savivaldybių skundus dėl kelių būklės turi būti operatyviai reaguojama. Į uostą vedantys keliai yra ir valstybės prestižo reikalas. Iš Uosto direkcijos veiklos valstybės biudžetas kasmet tiesiogiai gauna po 30–40 mln. eurų. Uosto kompanijos sumoka didžiulius mokesčius. Todėl neturi būti taip, kad, paėmus pinigus iš uosto, jo problemos būtų užkraunamos tiesiogiai ant klaipėdiečių ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojų galvų. Visiškai aišku, kad valstybė turėtų nepalyginti daugiau dėmesio ir pinigų skirti Klaipėdos uosto privažiavimo keliams tvarkyti.

Viltis: klaipėdiečiai norėtų, kad į uostą kaip galima daugiau krovinių judėtų geležinkeliais. Vidmanto Matučio nuotr.

Elektrifikuos geležinkelį

Vienas iš Klaipėdos miesto gyventojų norų yra toks, kad daugiau krovinių į uostą būtų gabenama geležinkeliais, o ne sunkiuoju transportu. Kitas noras, kad kuo mažiau traukinių su kroviniais važinėtų per Klaipėdos miesto centrą.

Abu norai yra realūs ir gali būti išpildyti, juo labiau kad pagal Lietuvos geležinkelių schemą yra palanku į šiaurinę ir pietinę uosto dalis krovinius gabenti skirtingais magistraliniais geležinkelio keliais.

Teigiamai galima vertinti ir šiuo metu Vyriausybėje svarstomą Klaipėdos geležinkelio mazgo nuo Klaipėdos iki "Draugystės" geležinkelio stoties infrastruktūros vystymo planą. Šią geležinkelio atkarpą planuojama elektrifikuoti. Ja ateityje galėtų judėti oro neteršiantys elektriniai geležinkelio vilkikai.