Uosto statybose – nerimas dėl medžiagų kainų

Unikalūs uosto objektai

Tiltus, viadukus, tunelius, estakadas stačiusi, geležinkelius, kelius remontavusi, įvairių pastatų pamatus, triukšmą slopinančias sienutes, vėjo jėgainių parkus montavusi bendrovė greitai prisitaikė jūrų uoste.

„Nebijome imtis pačių sudėtingiausių projektų. Turime stiprias inžinierių pajėgas, kvalifikuotus darbuotojus, esame įsigiję daug tinkamos technikos“, – dėstė UAB „Fegda grupė“ vadovas Gediminas Gribulis.

Jo vertinimu, uosto objektai yra gerokai sudėtingesni nei tiltų ar viadukų statybos, nes daug įtakos turi oro sąlygos. Uoste statybos ir rizikingesnės - be kitur labiau įprastų oro sąlygų, uoste dar veikia ir bangavimas, stiprus vėjas, pavasario ledonešiai, potvyniai ir panašiai. Išskirtinė uosto specifika yra ir grunto geologinė sandara, kuri įvairiose vietose yra skirtinga. Darbus uoste sunkina ir tai, kad dažnai tenka dirbti nestabdant krovos procesų. Veiksmus tenka derinti ir su Uosto kapitono tarnyba, ir su krovos operatoriais. Uoste prioritetas dažnai būna krovinių atvykstantys laivai, dėl kurių statybininkams tenka pasitraukti nuo darbų. Todėl kiekvienas uosto objektas yra unikalus.

Žinome, kad yra parengti bent du didesnės apimties krantinių statybos ir rekonstravimo projektai, bet Uosto direkcija kol kas susilaiko skelbti jų konkursus.

Klaipėdos uoste „Tilstos“ bendrovė 2019–2021 m. rekonstravo, o iš esmės naujai perstatė „Klaipėdos naftos“ naudojamos krantinės Nr. 1 dalį.

Šiuo metu „Tilsta“ dar atnaujina uosto 143 ir 143A krantines, kurias konteinerių krovai naudoja Klaipėdos konteinerių terminalas. Rekonstruojamos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ naudojamos krantinės 66, 66A, 67A. Taip pat kapitališkai uoste remontuojamos 27–34 krantinės.

Vykdant statybos darbus uoste šiuo metu dirba dvi projektų vystymo komandos. Jose – kvalifikuoti statybų specialistai, kurie gali dirbti ir uoste, ir kituose objektuose. „Tilsta“ vykdo daug Lietuvos susisiekimo projektų.

„Jei uoste užsakymų būtų daugiau, tokių komandų suformuotume tiek, kiek reikia“, – sakė G.Gribulis.

Siekia sprendimo dėl kilusių kainų

G.Gribulio teigimu, uoste yra sudarytos itin skaidrios sąlygos tiek dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose, tiek vykdyti darbus. Palankus yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos požiūris į uosto vystymą.

„Daug kur vykdėme darbus, daug buvo įvairių užsakovų, taip pat ir valstybės įmonių ir organizacijų. Uosto direkciją galiu išskirti kaip vieną profesionaliausių užsakovų“, – tikino G.Gribulis.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad statybose visko būna, kartais paaiškėja netikėčiausių dalykų. Dėl karo Ukrainoje per trumpą laiką smarkiai išaugo statybinių medžiagų kainos. Dėl energetinių išteklių auga kitos papildomos išlaidos.

Rangos sutartyse yra numatytas iki 10 proc. užsakovo rezervas iškilus įvairioms aplinkybėms. Staigiai kylant kainoms, to rezervo nebeužtenka.

„Kalbamės su užsakovu, tikimės, kad profesionaliai bus sprendžiamos dėl karo Ukrainoje staiga iškilusios problemos“, – svarstė G.Gribulis.

Ir iš tiesų, kai vyko konkursai, nebuvo galima numatyti, kad Europoje įsivyraus tokio masto neramumai. Jei 100 ir daugiau procentų brango metalas, kai kurios kitos medžiagos, tolesnės statybos neturėtų vykti tik rangovo sąskaita. Rangos sutartyse tokie atvejai yra numatyti. Tikimasi, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija problemą spręs geranoriškai.

Nebeliko didelių konkursų

„Fegda grupė“ ir jos UAB „Tilsta“ prieš 3–4 metus sprendė, ar tikslinga specializuotis ir bandyti dirbti uosto objektuose. Tuomet matėsi labai gera darbų uoste perspektyva. Klaipėdos uosto krova augo, buvo planuojama daug vystymosi projektų.

„Tilsta“ suformavo kelias uosto projektų vystymo komandas, įsigijo technikos. Į bendrovę, kurios atlyginimų mediana yra viena geriausių tarp statybos verslo Lietuvoje, atėjo ir patyrę specialistai, hidrotechnikai, nemažai ir iš Klaipėdos. Bendrovė yra išsikėlusi aukštus savo veiklos standartus - nori dirbti ir būti patrauklia rinkos dalyve.

Nebijome imtis pačių sudėtingiausių projektų, nes turime stiprias inžinierių pajėgas, kvalifikuotus darbuotojus, esame įsigiję daug tinkamos technikos.

Klaipėdos uostui tai yra ypač gerai, nes pastarąjį dešimtmetį lietuviškų kompanijų uoste buvo nedaug, jame dažniau dominavo Latvijos statybos bendrovės.

Bendrovės „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas teigė, kad šiuo metu bendrovė yra pateikusi siūlymus dalyvauti trijuose uosto statybos konkursuose – dėl 141 krantinės rekonstrukcijos, rampų įrengimo Smiltynės perkėlos krantinėse ir uosto šiaurinės dalies vedlinės. Jų apimtys nedidelės. E.Grinaveckas akcentavo ir didžiulę konkurenciją uosto statybos konkursuose.

„Geopolitinė situacija ir mažėjanti uosto krova stabdo didesnius konkursus Klaipėdos uoste. Žinome, kad yra parengti bent du didesnės apimties krantinių statybos ir rekonstravimo projektai, bet Uosto direkcija kol kas susilaiko skelbti jų konkursus“, – sakė E.Grinaveckas.

Šiuo metu bendrovė „Tilsta“ turi ir kitų pakankamai įdomių darbų įvairiose Lietuvos vietose. Ji stato valstybės sienos apsaugą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. „Tilsta“ laimėjo konkursą ir per tris etapus vykdo maždaug 500 bunų statybą 225 km atkarpoje Nemuno upėje nuo Kauno iki Rusnės.