Siekis nutraukti tyrimą

Derybas buvo planuojama pradėti nuo rugpjūčio 10 dienos ir baigti iki spalio 1 dienos. Nauja Klaipėdos uosto žemės nuomos tvarka turi įsigalioti nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

Dėl naujų žemės nuomos sąlygų Uosto kompanijos derėsis su komisija, kuri sudaryta iš Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos ir kitų žemės klausimais kompetentingų Lietuvos institucijų.

Tokia procedūra reikalinga tam, kad Europos Komisija nutrauktų prieš Lietuvą vykdomą tyrimo procedūrą.

Procedūra nukreipta prieš Lietuvą dėl uosto žemės nuomos vyksta jau keletą metų. Lietuvai niekaip nepavykdavo rasti tiek uosto verslą, tiek ES institucijas tenkinančios viešos uosto žemės nuomos procedūros formos.

Skirtumai tarp uostų

Juridinė nuostata, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė nuomojama tik viešosios uosto žemės procedūros suteikimo tvarka, įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos, kai buvo priimtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos.

Derybos su uosto kompanijomis ir naujų sutarčių sudarymas yra pereinamojo laikotarpio rezultatas.

Viešosios uostų žemės nuomos procedūros galioja visoje ES erdvėje. Jos visiškai skiriasi nuo tos, kuri Klaipėdos uoste galiojo daugelį metų.

Daugumoje ES šalių uostai priklauso savivaldos institucijoms arba yra privatūs. Uostų savininkas savo lėšomis sukuria tiek infrastruktūrą, tiek suprastruktūrą ir viešo konkurso būdu išnuomoja operatoriui.
Klaipėdoje susiklostė kitokia istorinė realybė. Uostą valdo valstybė ir ji investuoja į infrastruktūrą. Suprastruktūrą Klaipėdos uoste visada kūrė privačios kompanijos. Jos netgi investavo į uostą dvigubai daugiau nei valstybės paskirta valdytoja - Uosto direkcija.

Siekiant išlaikyti investicijas į suprastruktūrą ir nuosaikų uosto vystymą, žemės nuomos sutartys būdavo pratęsiama su tuo pačiu nuomotoju. Jei jis tvarkingai vykdydavo sutartis, turėjo uosto žemės nuomos pirmumo teisę.

Dabar tokių privilegijų nebeliko. Uosto žemę galės išsinuomoti bet kas, tik naujas nuomotojas privalės per nustatytą laiką senajam nuomotojui kompensuoti už jo uoste esantį turtą.

Valstybė patirtų žalą

Vykstant deryboms naujos sutartys bus sudaromos nustatytam ilgiausiam 50 metų laikotarpiui. Po to nuomininkas pirmumo teisės sudaryti nuomos sąlygas neturės.

Pasirašyti naujas sutartis uosto kompanijoms yra naudinga. Nesusiderėjus dėl naujų sąlygų ir nepasirašius naujų sutarčių, liks galioti senosios, bet tik iki to laikotarpio, kuriam buvo sudarytos.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija iš esmės pritarė tokiai naujų sutarčių pasirašymo tvarkai. Tik jos nariai norėjo esminės nuostatos, kad naujų sutarčių galiojimo laikas būtų fiksuotas nuo jų pasirašymo dienos.

Jei to nebūtų daroma, krovos kompanijų asociacijos atstovų nuomone, uosto vystymas sustotų. Pakviesti ekspertai įvertino, kad Klaipėdos uostą valdanti valstybė veldamasi į nesutarimus su uosto nuomotojais patirtų apie 800 mln. eurų žalą.

Tokia sąlyga logiška. Visos su uosto kompanijomis pasirašytos naujos žemės nuomos sutartys galiotų ilgiausiai 50 metų.