Už žemės, ant kurios stovi daugiabutis namas, nuomą gyventojai šiemet mokės daugiau nei pernai. Pasikeitė žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis.

Susimokėti – iki lapkričio

Daugiabučių gyventojai žemės nuomos mokestį moka kasmet. Pernai ir užpernai klaipėdiečiai jį galėjo sumokėti dukart – vieną dalį iki birželio 15-osios, kitą – iki lapkričio 15 dienos.

Šiemet gyventojai žemės nuomą turi sumokėti iki lapkričio 15-osios. Dalis namų valdų tokią eilutę įtraukė į gegužės mėnesio sąskaitas.

Anot Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, toks sprendimas suprantamas, nes vasarą gyventojams sumažėjo mokesčių našta – nelieka išlaidų už šildymą.

Mokesčio už žemės nuomą dydis priklauso nuo buto ploto. Butui jis siekia nuo 10–30 litų per metus. Dalis klaipėdiečių, pasak R.Gružienės, net neatkreipia dėmesio, kad moka šį mokestį, nes jis nedidelis.

Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, gyventojams žemės mokestis šiemet išaugo. Pernai įsigaliojo naujos žemės vertės, nuo kurios skaičiuojamas šis mokestis, nuomos apskaičiavimo tvarkos pataisos.

Taiko kitą koeficientą

Nuo šių metų pradžios žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo jos vidutinės rinkos vertės, kurią tvirtina Žemės ūkio ministerija.

R.Gružienė aiškino, jog šiemet vidutinė žemės rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei pernai. Atskirais atvejais ji išaugo dešimt kartų.

Pasak skyriaus vedėjos, siekiant sušvelninti situaciją, kad gyventojams žemės nuoma nebūtų didelė našta, miesto taryba sumažino mokesčio tarifą nuo 1,5 iki 0,1 proc. žemės vidutinės rinkos vertės. Tačiau net ir pritaikius leidžiamą minimaliausią tarifą, palyginti su praėjusiais metais, žemės mokestis yra išaugęs. R.Gružienės teigimu, labiausiai augimą pajuto daugiaaukščių – aukštesnių kaip trys aukštai – namų gyventojai. Apskaičiuojant žemės vertę, tokiems pastatams taikomas didesnis koeficientas.

„Manome, jog turėtų būti atvirkščiai – kuo aukštesnis namas, tuo racionaliau išnaudoja žemę, ant kurios stovi. Prašysime, kad tokiems namams būtų sumažintas koeficientams“, – pasakojo vedėja.

Daugiausia už žemės nuomą moka miesto centre esančių namų gyventojai, nes čia sklypo vertė didžiausia. Tačiau didelio skirtumo, palyginti su kitais miesto rajonais, nėra.

Miesto centre daugiausia yra 2–3 aukštų namų, kuriems apskaičiuojant žemės vertę taikomas mažesnis koeficientas nei daugiaaukščiams.

Sudaryti sutarčių nesiveržia

Dalies daugiabučių gyventojai žemės nuomos mokestį turi mokėti ne tik už sklypą, ant kurio stovi namas, bet ir už kiemus, žaliąsias vejas. Taip yra tose vietose, kur žemė detaliuoju planu priskirta daugiabučiui namui.

„Žmonės gauna teisę tvarkyti žemę – aptverti tvoromis, sodinti želdinius, įrengti vaikų žaidimų ar automobilių stovėjimo aikšteles. Natūralu, kad jie nuomą turi mokėti už visą plotą“, – tvirtino vedėja.

R.Gružienė pasakojo, jog daugeliui namų detaliuoju planu yra priskirti žemės sklypai, tačiau gyventojus, kurie sudarė žemės nuomos sutartis, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Sankcijų asmenims, kurie jos nesudaro, nėra.

„Žmonės, kurie norėjo įsirengti automobilių stovėjimo vietas ar pastatyti užkardą, kad svetimi neįvažiuotų į kiemą, pasirašė nuomos sutartis. Be jos jie negalėtų atlikti šių darbų“, – aiškino vedėja.

Tačiau, pasak R.Gružienės, sudaryti žemės nuomos sutartį nėra paprasta. Tam reikia gauti namo gyventojų sutikimą. Kiekvienas butas pagal plotą išsinuomoja tam tikrą sklypo dalį.