Savivaldybių politikams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas sako, kad būtų sąžininga nutraukti bylas, nes neva ir įstatymų leidėjas suprato, kad su savivaldybių tarybų nariais buvo elgiamasi neteisingai.

„Nuo 1995 m. iki 2023 m. liepos galiojo įstatymo nuostata, kuri numatė tam tikrą atlygį tarybos nariui už jo veiklą ir kompensavimo mechanizmus už patiriamas išlaidas. 30 metų tarybos narys gaudavo už darbą maždaug 17 eurų per mėnesį. Papildomų išlaidų kompensavimo mechanizmas sudarydavo iki 350 eurų. Tarybos narys, norėdamas pasiruošti posėdžiui, sugaišdavo bent 30 valandų, vadinasi, jo valandinis atlygis būdavo 0,56 euro“, – skaičiuoja advokatas.

Nuo 2023 m. liepos tarybos narys „į rankas“ gauna maždaug 770 eurų. G. Černiausko teigimu, ankstesnė praktika buvo neteisinga ir neracionali ir priminė nesiskaitymą su vienos konkrečios grupės atstovais.

„Įstatymų leidėjas susigriebė, kad ankstesnė tvarka buvo ydinga. Leidėjas suvokė, kad už darbą turi būti atlyginama. Iš principo nepasikeitus darbo apimčiai, leidėjas nustatė žymiai didesnį atlygį“, – teigia į vadinamąjį čekučių skandalą įsivėlusius savivaldybių tarybos narius ginantis advokatas.

Užtardamas savivaldybių tarybų narius, jis kalba apie sudėtingą ir daug laiko reikalaujantį darbą – tarybų nariai turi spręsti ūkio, turto, kaimo plėtros, švietimo, sporto, kultūros ir kitus klausimus, o priėmus sprendimus, turi vykdyti kontrolę, ar jų laikomasi.

Jis priduria, kad savivaldos atstovus bausti neteisinga, nes jie laikėsi reglamento taip, kaip patys suprato ir kaip pasitvirtino savivaldybėse. Tuose reglamentuose, sako, buvo numatytas kompensacijos mechanizmas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario veiklą.

„Prokuratūra daro poveikį politikai, nes tarybos narys yra politikas. Ar prokurorai atsispirs politiniam poveikiui, ar jie turi imunitetą nepasiduoti spaudimui? Kalba eina ne apie tai, kad prisirinko čekių, o apie tai, ar leidžiam prokurorui vertinti, ar čekiai už kaimyno pavežėjimą ir degalų užsipylimą yra tinkami, ar tai dokumentų klastojimas“, – teigia advokatas.

Jo teigimu, situacija rodo, kad Lietuvoje nesilaikoma teisinės valstybės principų.

Tačiau Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipia dėmesį, kad vadinamojo čekučių skandalo kontekste kalba visgi eina ne apie atlygį tarybos nariams, o apie dokumentų klastojimą ir nesąžiningą lėšų naudojimą.

„Suma, apie kurią kalba advokatas, nebuvo įstatymo leidėjo suvokiama kaip atlyginimas, tai buvo kompensacija už patirtas išlaidas. Nuo tos sumos tarybos nariai nemokėdavo jokių mokesčių, tad pritempinėti tai prie atlyginimo teisiškai nekorektiška“, – pastebi Seimo narė.

Ji stebisi argumentu, neva bausti tarybų narius nesąžininga, nes jie elgėsi taip, kaip manė esant teisinga.

„Jeigu jie nesuvokė, ką daro, jei nesuvokė savo atsakomybės, kai darė klastojimo veiksmus, tai jie turėtų kreiptis į teismą dėl dalinio veiksnumo nustatymo ir dirbti ne tarybose šiuo metu, o kur nors auginti bulves ir ramiai gyventi, dirbti tai, kas nereikalauja suvokimo pajėgumų, – ironizuoja A. Širinskienė. – Man atrodo, kad iš paviešintų aplinkybių, kaip tie čekučiai buvo renkami, akivaizdu, kad jie puikiai suprato, ką daro, nes pas žmogų atsitiktinai čekučiai iš 141 kortelės neatsiranda.“

Seimo narė kalba ir apie tai, kad dalis išlaidų apskritai niekaip nesusijusios su tarybos nario veikla.

„Kaip ir bet kuriame darbe, taip ir tarybos nario veikloje, jei prirenki čekučių iš šiukšlių dėžių, jei priklastoji dokumentų ir bandai įtraukti išlaidas, kurios negali būti kompensuotos, pavyzdžiui, už

televizorių, kokius nors prietaisus ar kavos servizą, natūralu, kad išlaidos neatitinka kriterijų ir prasideda teisinės problemos“, – sako A. Širinskienė.

Ji akcentuoja, kad amnestijos aktas gali būti taikomas tik tiems asmenims, kurie jau yra nubausti, tad vadinamojoje čekučių byloje kalbėti apie amnestiją kol kas ankstoka.

Taip pat Seimo narė sako, kad politikai neturėtų būti veliami į ginčus, kurie vyksta teismuose, o kreipimasis užtarimo į prezidentą nėra logiškas, nes prezidentas negali daryti įtakos poveikio teisėsaugai ir nurodinėti, kaip šiai dirbti.

„Teisinėje valstybėje egzistuoja valdžių padalijimo principas ir politikai neturėtų aiškinti, kaip turi būti sprendžiamos bylos“, – pabrėžia A. Širinskienė.

Teisininkas dr. Petras Ragauskas antrina Seimo narei – amnestija negali būti paskelbta anksčiau, nei išnagrinėjama byla. Jis pabrėžia, kad amnestija yra ne prezidento, o Seimo įrankis, ir pasakoja, kad suteikti amnestiją buvo populiaru nepriklausomybės pradžioje, tačiau dabar jau pusantro dešimtmečio tokia praktika naudojama retai.

Be to, sako teisininkas, amnestija nepanaikina teistumo.

„Amnestija yra Seimo įrankis, šiuo aktu kažkokia asmenų grupė atleidžiama nuo atsakomybės arba mažinama bausmė. Tačiau Baudžiamojo kodekso nuostatos sako, kad amnestija gali būti taikoma tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Toks asmuo atsiranda tik tada, kai taip nusprendžia teismai. Po amnestijos asmeniui nereikia atlikti bausmės, bet jis lieka teistas, lieka faktas apie nusikalstamą veiką“, – sako P. Ragauskas ir priduria, kad bylų nutraukti neįmanoma, nes nusikalstama veika buvo atlikta.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: