Melagingi pranešimai apie sprogmenis pastatuose: kas gresia?

Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.

– Kodėl pastaruoju metu sulaukiate nemažai tokių pranešimų? Galbūt pastebėjote tendenciją, kodėl taip vyksta?

– Porą pastarųjų dienų matome pranešimų skaičiaus išaugimą, kas nėra labai įprasta, tačiau pranešimų pasitaiko nuolatos. Kai kada jie būna apie keletą objektų, kartais kelias dienas iš eilės būna apie vieną kitą objektą. Priežastys būna labai įvairios. Policija dėl tokių atvejų dažniausiai pradeda ikiteisminius tyrimus. 2021 metais tokių ikiteisminių tyrimų turėjome penkiolika, 2022 metais – jau 29. Yra tam tikras augimas. Visada dedame maksimalias pastangas, jog identifikuotume asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas ir pranešė apie visuomenei gresiantį didelį pavojų.

– Anksčiau buvo labiau girdima apie anoniminius skambučius telefonu, dabar – apie elektroninius laiškus. Ar žmonės keičia savo braižą?

– Taip, nusikalstamas veikas darantys žmonės dažniausiai darosi išmanesni, informacinės technologijos tampa vis labiau prieinamos visiems ir visur. Natūralu, kad pranešti apie tokį nusižengimą galima ir elektroniniu paštu. Juo labiau, kad dauguma institucijų, įstaigų labai aktyviai viešina savo elektroninio pašto adresus, o nusikaltėliai tuo naudojasi.

– Kiek policija yra pažengusi atsekant tokius žmones?

– Policija išaiškina nuo trečdalio iki pusės tokių padarytų nusikaltimų per metus, priklausomai nuo metų.

– Kartais pasigirsta tokių reakcijų, kad kai yra pranešama apie neva užminuotą pastatą, ir kai prasideda evakuacija, pastato patikrinimas, žmonės sako, kodėl policija gaišta laiką. Juk jeigu iš tikrųjų norėtų sprogdinti, tai ir susprogdintų, niekas nieko nepranešinėtų. Bet tvarka yra tvarka ir tikrinate visą laiką, tiesa?

– Tikriname pastatus. Galbūt jeigu iš laiško arba papildomų aplinkybių matoma, kad tikrumas yra labai abejotinas, gali būti priimtas sprendimas žmonių neevakuoti. Tačiau norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad Vakarų, civilizuotose šalyse yra įprasta turėti evakuacijos iš pastatų pratybas. Žinoma, tai dažniausiai siejama su gaisro atvejais. Pas mus net ir per vykdomąsias evakuacijas, kai situacija būna reali, realus neaiškus pranešimas, žmonės nežino, kur yra durys, kaip reikia išeiti, vyksta susistumdymai. Kiti galvoja, kad nereikia, kad jų netrukdyti, nes jiems reikia pabaigti darbus. Tuomet pratybos ir tampa susipažinimu su tuo, kur dirbi, kur turėtum evakuotis, kur reikėtų susirinkti. Tai priklauso ir pagal teisės aktus. Darbdaviai apie tai turi instruktuoti žmones. Iš tos blogosios situacijos kai kada galima turėti gerą grūdą, kai žmonės pasitreniruoja ir žino, kaip reikėtų elgtis, pavyzdžiui, gaisro metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą?

– Jeigu kalbame apie sprogimo grėsmę, tai yra numatyta baudžiamajame kodekse. Priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, maksimali bausmė už tokį iškvietimą gali būti ir metai, ir du, ir trys. Priklauso nuo to, kokiam objektui bus įgarsinta tariama grėsmė ir t. t. Žinoma, policija dažnai skaičiuoja išlaidas ir pateikia kaip civilinį ieškinį tiems, kurie buvo identifikuoti kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys. Lygiai tokią pačią teisę turi ir įmonės. Įsivaizduokite, jeigu evakuotas būtų koks nors prekybos centras. Būtų paskaičiuota žala ir įmonė pateiktų civilinį ieškinį, jie, manau, turėtų normalius šansus gauti teismo sprendimą, kuriuo nusikaltėlis būtų įpareigotas atlyginti padarytą žalą.

– Kokia būna kaina už tokį policijos darbą?

– Policijos kaina gali būti labai įvairi. Jeigu mes įsivaizduotume vieną iš didžiųjų prekybos centrų, tai reiškia, kad ir policijos pareigūnų turėtų būti sutelkta žymiai daugiau, ir darbo laiko būtų sugaišta žymiai daugiau. Jeigu kalbėtume apie labai nedidelį objektą, tikėtina, kad ir žala būtų mažesnė. Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.