Cigaretės sukelia vėžį ir daugybę sveikatos problemų. Tabako gaminių reklama mūsų šalyje – tabu. Bet kad ir koks nemoralus produktas būtų cigaretės, jų gamintojai  – vieni didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje,  „Philip Morris Lietuva“ – vieni geidžiamiausių darbdavių, o cigaretės atsiradimo kelias – su įdomia istorija.

Senos pirklių tradicijos

Nuo tabako sėklos išbėrimo į dirvą iki sudžiovinto tabako lapo praeina 2 metai. Tabakas auginamas Brazilijoje, Argentinoje, dabar jau ir Kinijoje. Dar yra tabako rūšis, kurį auginama Graikijoje, Kipre, Turkijoje.

Esą gamybai labai svarbu pasirinkti tinkamą siuntą tabako. Ši žaliava paprastai perkama aukcionuose. Jam prasidėjus, atvyksta tabako gaminių gamyklų atstovai, kurie siūlo savo kainas. Tačiau tarp supirkinėjančių tabako siuntas kol kas lietuvių nėra.

Tabako pirkimo tradicijos yra įdomios. Pasakojama, kad aukciono metu vaikšto specialistas, rankomis tikrina džiovintus tabako lapus ir, jeigu jam jie tinka, ant kortelės užrašo savo kainą ir tą kortelę meta sau per petį.

„Už tokių vertintojų-pirkėjų atstovų vaikšto du vyrukai ir tas korteles gaudo. Tam, kad žmogus galėtų vertinti tabaką ir rašyti kainą, jis turi 15 metų vaikščioti tokiems vertintojams iš paskos ir gaudyti korteles su kainų pasiūlymais“, – tabako gaminių pirkimo subtilybes pasakojo „Philip Morris Lietuva“ Gamybos apmokymo skyriaus instruktorius Marius Želvys.

Nuo „giljotinos“ iki dėžutės

Didžioji dalis džiovintų tabako lapų į fabriką Klaipėdoje parvežami iš Centrinio logistikos centro Antverpene. Kiekviena tabako lapų dėžė turi unikalų kodą, jame užfiksuota, kurių metų derlius, kokiame ūkyje užaugintas ir taip toliau.

„Įmonėje yra vadinamasis “lapų padalinys„, jo specialistai pagal lapų savybes labai gerai žino, kokią dėžę į kurią partiją paleisti. Darbuotojai Brazilijoje metus ir ilgiau mokėsi, kaip atpažinti tabako kokybę“, – sakė M.Želvys.

Lapai į fabriką patenka išdžiovinti ir supresuoti. Tam, kad lapas būtų kokybiškai apdirbtas, jį reikia atskirti iš visos masės. Tam praverčia vadinamoji giljotina. 200 kg presuoto tabako kaladės pjaustomos 20–25 cm storio „sumuštiniais“. Kitas etapas – drėkinimas.

Tada naudojama „agresyvi“ priemonė – karštas garas, kai tabakas pakankamai sudrėkinamas, drėgmė siekia iki 20 proc., jis smulkinamas toliau. Milžiniškas būgnas, kuriame yra 8 peiliai, tabaką susmulkina šiaudeliais iki 0,9 mm. Tai – standartas, jis esą labiausiai tinkamas cigarečių mašinai, kuri per minutę pagamina 10 tūkst. cigarečių.

Ypatinga kokybės kontrolė

Susmulkinti tabako lapai maišomi į tabako mišinį, kurį sudaro natūraliai išdžiūvę ir mechaniniu būdu sudžiovinti lapai, taip pat – sprogdintas tabakas.

„Jo niekas specialiai nesprogdina, bet jis sprogsta. Tai purus, sausas, bekvapis tabakas, kuris iš pradžių buvo sudrėkintas, po to panaudojant skystą azotą  užšaldytas, paskui paleistas į karšto oro srautą, kur dėl temperatūrų skirtumo sprogo. Jis ir naudojamas cigarečių tabako mišiniui“, – teigė M.Želvys.

Kai tabakas paruoštas, jis slenka cigarečių mašina, kuri susuka vamzdelį – dvigubą cigaretę, ji dar būna be filtro. Paskui per vidurį uždedamas dvigubas filtras. Vėliau tas vamzdelis perpjaunamas ir gaunamos dvi cigaretės, kurios toliau konvejeriu važiuoja į bendrą srautą – į pakavimo mašiną. Pakavimo mašina per minutę supakuoja 500 cigarečių pakelių.

„Yra specialus įrenginys, kuris dar prieš supakavimą į pakelius, pamatuoja, ar teisingas tabako kiekis cigaretėje. O kitus parametrus operatorius kontroliuoja svarstyklėmis, matavimo prietaisais“, – tvirtino M.Želvys.

Ir tai dar ne viskas, pagaminta cigaretė yra tikrinama pagal specialų navigatorių, kuriame gali būti fiksuojama apie 600 nukrypimų nuo standarto.

Cigarečių popierių gamina vokiečiai, lenkai, austrai. Per vieną pamainą prireikia dešimtis kilogramų sveriančių 140 popieriaus ričių.

Atliekos perdirbamos

Cigarečių gamyboje pasitaiko ir broko, jis keliauja į specialią malimo mašiną, kurioje suplakamas popierius, paleidžiamas tabakas, jis išsijojamas ir grįžta atgal į gamybą, nes tabakas – brangi žaliava. Teigiama, kad pusė cigaretės savikainos sudaro būtent tabakas.

Jei brokuota produkcija yra su filtru, tas popierius į makulatūrą jau netinka. Todėl iš jo gaminama izoliacinė medžiaga – ekologinė vata.

Iš tų atliekų, kurios susidaro fabrike, 97 proc. yra perdirbama. Senas, užsistovėjęs tabakas yra kompostuojamas ir parduodamas kaip trąša. Kol kas fabrikas atliekų biokurui nenaudoja, bet planuoja statyti savo biokuro katilinę.

Jokių lengvatų neliko

Pernai per metus fabrikas pagamino beveik 20 mlrd. cigarečių. Paradoksalu, bet dauguma fabriko darbuotojų nerūko.

Senesniais laikais fabriko darbuotojai didesnį kiekį cigarečių čia pat galėdavo įsigyti už simbolinį mokestį.

„Cigaretės – akcizinis produktas. Bet kokios nuolaidos yra uždraustos. Tad įsigyti darbuotojams jų lengvatiniu būdu negalima. Išsinešti cigarečių nelegaliai gal ir kyla kam nors pagunda, bet tai būna pirmas ir paskutinis kartas“, – sakė M.Želvys.

Išeinančių žmonių specialiai esą niekas netikrina, bet jei einant pro vartelius pasigirsta specifinis garsas, nes cigarečių pakelio kodas yra su metalu, darbuotoją tenka patikrinti.