Šiuo metu bandoma nustatyti, kaip jie pateko į nuteistojo rankas. Siekiant išvengti panašių įvykių, buvo siūloma apskritai naikinti ryšį įkalinimo įstaigose. Tiesa, tai pakenktų aplinkui gyvenantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Šiaulių tardymo izoliatorius įkurtas visai netoli miesto centro. Užblokavus ryšį jame, tūkstančiai gyventojų liktų be ryšio arba jis būtų itin prastas.

„Dabar gauname iš sukčių įvairių skambučių. Reikia kažką daryti. Bet jei ryšį blokuos, bus blogai, nes patys negalėsime juo naudotis“, – sakė gatvėje užkalbintas vyras.

„Mes čia šalia gyvename, ryšys ir taip nuolat stringa, o jei blokuotų jį, aišku, strigs dar labiau. Gal su tais sukčiais kitaip eitų kovoti“, – svarstė kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Seimas net Bausmių vykdymo kodeksą pakeitė, kad įkalinimo įstaigose mobilusis ryšys būtų nepasiekiamas. Tokių sprendimų griebtasi, nes iki šiol mobiliojo ryšio blokavimas neveikė taip, kaip tikėtasi.

„Matome, kad ši sistema, šis taikomas metodas nepasiteisino ir nėra veiksmingas“, – komentavo Teisingumo ministerijos atstovas Marius Rakštelis.

Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) prieš dvi dienas nusprendė, kaip jai atrodė tinkamiausia – mobiliojo ryšio įkalinimo įstaigose nenaikins. Tiesa, nuo šiol bausmių vykdymo įstaigos pačios galės spręsti, kur naudoti ryšio blokavimo įrenginius. Iki šiol tam reikėjo gauti atskirą RRT leidimą.

„RRT priėmė sprendimą, kuriuo nustatė labai aiškią ir paprastą procedūrą, pagal kurią įkalinimo įstaigos pačios turi teisę spręsti, kur ir kokiu būdu naudoti ryšio blokavimo įrenginius lokaliai“, – sakė RRT Tarybos narys Vygantas Vaitkus.

Teisingumo ministerija sako, kad RRT sprendimuose iš esmės panašios ryšio blokavimo priemonės, kaip ir anksčiau.

Nuo šiol bausmių vykdymo įstaigos pačios galės spręsti, kur naudoti ryšio blokavimo įrenginius.

 

„Mes su RRT, nekvestionuodami jų siūlymo, rekomendavome tiesiog dar kartą įvertinti ir pagalvoti apie efektyvesnes ir veiksmingesnes priemones, kurios leistų užtikrinti visuomenės saugumą“, – kalbėjo M. Rakštelis.

Ministerija kartu su Kalėjimų departamentu siūlė padaryti taip, kad bet kuris į įkalinimo įstaigą patekęs mobilusis telefonas tiesiog neveiktų. RRT ir mobiliojo ryšio operatoriai tikina, kad toks siūlymas neįgyvendinamas. Taip pat tai esą prieštarautų įstatymams, keltų ryšio problemų gyventojams.

„Toks sprendimas sukeltų gerokai didesnes pasekmes aplinkui gyvenantiems žmonėms – jie neturėtų ryšio. Mūsų eksperto tyrimas tą įrodė“, – teigė V. Vaitkus.

„Mobilusis ryšys veikia pagal fizikos dėsnius. Ir neįmanoma, kad, tarkim, vienoje patalpoje jis būtų užblokuotas, o už sienos jau veiktų be sutrikimų“, – sakė V. Vaitkus.

Dauguma įkalinimo įstaigų yra šalia miesto arba mieste. Anot mobiliojo ryšio operatorių, tikėtina, kad užblokavus ryšį, jo nebūtų maždaug 3 km spinduliu aplink įstaigą. O dar 15 km spinduliu ryšys būtų itin prastas.

„Praktiškai kalbame apie didžiuosius miestus – Šiaulius, Kauną, Vilnių, Alytų. Būtų prastas ryšys visiems gyventojams, turistams“, – kalbėjo „Telia Lietuva“ teisininkas Paulius Pakutinskas.

Užblokavus ryšį, jo nebūtų maždaug 3 km spinduliu aplink įkalinimo įstaigą. O dar 15 km spinduliu ryšys būtų itin prastas.

 

„Tai būtų nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Kadangi, kiek žinau, Marijampolėje įkalinimo įstaiga yra miesto centre, vadinasi, bet kurie kaimynai, net miesto savivaldybės darbuotojai būtų be ryšio“, – konstatavo „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.

Ryšio blokavimo priemonės Lietuvos įkalinimo vietose įdiegtos dar 2008 m. Vis dėlto tai daug naudos neatnešė. Už grotų sėdintys kaliniai kaip apgaudinėjo, taip ir toliau apgaudinėja gyventojus.

„Nuolat yra tikrinama, ieškoma telefonų, renkama informacija. Ir jų paimama iš nuteistųjų gana nemažai. Skaičiuojama tūkstančiais kasmet. Pavyzdžiui, pernai konfiskuota 3315 mobiliųjų telefonų“, – sakė Kalėjimų departamento atstovė spaudai Irmina Frolova-Milašienė.

Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų padaroma telefonu. Ir didžioji dalis tokių skambučių – iš nuteistųjų.