– Aš tik norėčiau pastebėti, kad Lietuvoje tai pirmas toks žinomas atvejis, tačiau pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai nėra naujiena, tai yra gerai žinoma. Taip pat susiduria ambasados su užsidegančiais arba sprogstančiais siuntiniais. Teisėsaugai tokie dalykai yra žinomi, rasti tokius asmenis yra sudėtinga. Vis dėlto, šiuo atveju, kas iš tikrųjų įvyko, sunku pasakyti, reikia laukti tikslesnės teisėsaugos institucijų informacijos. Esminis klausimas yra, ar tai pavienis teroristas, ar pavienis asmuo, ar tai yra kažkokios priešiškos valstybės inspiruota veikla.

– Jūs sakote „teroristas“, nes tai išties yra labai pavojinga, ar ne? Tie siuntiniai buvo gabenami oru, gaisras galėjo kilti lėktuve.

– Tai yra klasikinis terorizmo atvejis. Teroristai ne visada sprogdina bombas lėktuvuose. Jų tikslas yra, kad įtaisas, sukeliantis sprogimą arba gaisrą, patektų į lėktuvą, automobilį ar paskirstymo centrą. Teroristų tikslas visada yra padaryti kuo didesnę žalą tiek žmonėms, tiek infrastruktūrai.

– Kaip nustatomos tokių išpuolių sąsajos su kita valstybe? Pavyzdžiui, suradus žmogų, kaip galima išsiaiškinti, ar jo neužsakė Kremlius?

– Aš įsivaizduoju, kaip tai vyksta, ką dabar daro mūsų tarnybos, bet turbūt nereikėtų to atskleisti, nes mūsų tikrai klausosi ir tie žmonės, kurie vykdė išpuolius. Žmogus arba žmonės, kurie tai vykdė, tikrai seka kiekvieną žinutę, yra žmonių, kurie galbūt kada nors ryšis tam. Tiesiog reikia palaukti. Aš esu tikras, kad mūsų specialiosios tarnybos dirba atsakingai. Policija dirba sunkiai ir kruopščiai, pasinaudodama visomis savo turimomis žiniomis. Tik niekada negalima pasakyti, kiek tyrimas užtruks. Bet aš esu tikras, kad bus nustatytos visos sąsajos ir visi kalti asmenys. Tiesiog truputėlį reikės palaukti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pastaruosius pusę metų turbūt kalbama apie tai, kad Rusija yra pasiruošusi įvairiems sabotažo aktams Vakarų Europoje. Europoje apskritai nemažą dalį jų matėme: Lenkijoje degė parduotuvės, Vilniuje degė „Ikea“ sandėlis. Ar šis siuntinių siuntinėjimas su užsidegančiais mechanizmais jums atrodo kaip dalis sabotažų virtinės, kurią galėjo užsakyti Rusija?

– Matote, labai lengva dabar piešti sąsajų paveikslą. Mums tai būtų patogu. Bet čia reikalingas sunkus teisėsaugos darbas. Vakaruose mes vadovaujamės teise, ne savo spėjimais. Nepaisant to, ką mes manytume, turime sulaukti tvirtų teisinių įrodymų. Kas dėl to kaltas? Jei paaiškės, kad tai ne pavienis terorizmas, o valstybinis terorizmas, iškils politinės atsakomybės klausimas. Bet, vėlgi, šiuo atveju mes galime turėti ir pavienius teroristus, galbūt palaikančius Rusiją, galbūt net nesusijusius su Rusija. Tikrai norisi visiems greitų išvadų, bet aš rekomenduočiau palaukti ir pasitikėti teisėsauga. Žinoma, tikiuosi, kad visuomenė bus informuota apie rezultatus kuo greičiau.

– Jūs minėjote, kad tai nėra naujas dalykas – įdėti kažką į siuntas, kas sukeltų pavojų. Mes žinome apie juodligės miltelius ar panašius dalykus, kuriuos gaudavo diplomatinės tarnybos. Kalbant apie užsidegančius mechanizmus, ar tai yra kažkas labai sudėtingo? Ar tam reikalingos specialios inžinerinės žinios ir panašiai?

– Iš tiesų, tai nėra labai sudėtinga. Šiais laikais technologijos labai palengvino darbą teroristams. Bet vis tiek visada lieka pėdsakai, anksčiau ar vėliau teroristai yra surandami. Aš nežinau nė vieno atvejo, kad toks siuntėjas nebūtų nustatytas. Yra tam tikra metodika, kurią žino teisėsaugos ir specialiųjų tyrimų pareigūnai. Manau, kad anksčiau ar vėliau tikrai viską sužinosime – kas buvo panaudota ir kas kaltas.

– Nesirišant prie šių konkrečių atvejų, vėlgi, palaukime išvadų ir galutinio tyrimo rezultatų, tačiau sabotažų yra ir juos užsako Rusija. Skandinavai jau skelbė, kad Rusija net verbuoja nusikaltėlius, kad jie atliktų tam tikras sabotažo akcijas. Kaip tie sabotažai organizuojami? Ar Kremliaus tarnybos turi konkretų planą, ką ir kur reikėtų padaryti? Ar šiuos sprendimus priima pasamdyti žmonės?

– Kiekvienas atvejis yra individualus. Be abejo, egzistuoja tam tikri tipiniai veikimo būdai ir priemonės. Taip pat noriu pastebėti, kad socialiniai tinklai ir visos socialinės medijos suteikia nusikaltėliams galimybių – jeigu kalbame apie nusikalstamų tarnybų veiklą. Tai leidžia nusikalstamai veikiančioms specialiosioms tarnyboms labai lengvai susirasti vieniems kitus ir pakankamai saugiai bendrauti. Galbūt tokių atvejų yra daugiau ir tuos įrodymus sunkiau nustatyti. Anksčiau pagauti buvo daug lengviau, nes reikėdavo susitikti, ateiti į ambasadą, pasirodyti viešoje vietoje, slėpti pinigus. Dabar, sėdint prie „Telegram“ kanalų ar kitų programėlių, galima gauti viską, ko reikia. Turi susitarimą, turi nurodymus ir net pinigų nebereikia perduoti grynaisiais ar slėpti jų kažkur. Juos galima tiesiog pervesti vienu ar kitu būdu, paliekant labai mažai pėdsakų.