„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje patikėjimas rūpintis tautinės tapatybės pagrindu laikoma etnine kultūra populistinei, antisemitine ir prorusiška retorika pasižymėjusiai partijai „Nemuno aušra“ yra nesuderinamas su deklaruojamu rūpesčiu Lietuvos valstybe“, – rašoma laiške.

„Mes nematome tvaraus bendradarbiavimo su partija „Nemuno aušra“ perspektyvų. Raginame išgirsti Lietuvos kultūros bendruomenės išsakytus reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala mūsų valstybei, visam kultūros sektoriui, įskaitant etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo sritį“, – teigia organizacijos.

Skelbiama, kad laišką pasirašė daugiau nei 1,8 tūkst. etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo bendruomenės atstovų.

Tarp laišką pasirašiusių organizacijų – Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos etnografijos muziejus, Lietuvos antropologų asociacija, Lietuvos religijotyrininkų draugija, Prigimtinės kultūros institutas, Vilniaus universiteto Kultūros centras ir Vilniaus etninės kultūros centras, „Dainų šventę“ organizuojantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga ir kiti.

„Tik sąmoningas tautiškumas subrandina tikrąjį pilietiškumą, kuris stiprina valstybę. Šių vertybių nepripažinimas ar menkinimas yra pražūtingi“, – panešime cituojamas etnologas Libertas Klimka.

Laiško rengėjai teigė, kad jau „ne pirmą kartą istorijoje nedemokratiškai besielgiantys politikai bando selektyviai pasitelkti etninės kultūros elementus savo idėjoms populiarinti ir taip daro žalą kūrybinei, betarpiškai šios srities raiškai ir pačiai valstybei“.

„Populistinė praktika naudoti etnokultūrinius simbolius politiniais tikslais dažniau lemia visuomenės susipriešinimą ir žalą deklaruojamoms vertybėms. Istorijoje būta, o ir šiuo metu esama ne vieno pavyzdžio, kai totalitariniai režimai išnaudojo etninę kultūrą ir nematerialų kultūros paveldą bei nacionalinės kalbos klausimą antidemokratiniais tikslais“, – teigiama laiško tekste.

Iniciatyvinės grupės nariai – Eglė Kašėtienė, Milda Valančiauskienė, Eglė Aleknaitė-Škarubskė, Vilius Marma, Rūta Latinytė ir Jurga Jonutytė – primena, kad buvusio kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atsistatydinimas nepakeitė situacijos esmės, todėl pagrindinis laiško reikalavimas išlieka toks pats, kaip ir kultūros bendruomenės peticijoje.

„Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo kaip pamatinių vertybių visumos gyvavimas ir ateitis tiesiogiai siejasi su pagarba vienas kitam, etišku bendravimu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir atsakomybe. To akivaizdžiai stinga politinei partijai „Nemuno aušra“, kuriai patikėta formuoti kultūros politiką ir kartu su kultūros bendruomene ją įgyvendinti“, – teigė etnomuzikologė, folkloro tyrinėtoja Loreta Sungailienė.

„Didelė kultūros bendruomenė dalis, įskaitant ir etnokultūros puoselėtojus, nesutinka bendradarbiauti su šia politine jėga, nes ji skaldydama kultūros bendruomenę, menkina etninės kultūros ir kultūros paveldo vertę ir kelia grėsmę demokratinei Lietuvos valstybės sanklodai, kultūros vertybių sistemai ir mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį I. Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus, sekmadienį surengtas įspėjamasis streikas, kuriame dalyvavo šimtai kultūros įstaigų ir tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje.

Kultūrininkai reikalauja, kad „Nemuno aušros“ neliktų Kultūros ministerijoje, nes, jų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.

Savo ruožtu I. Adomavičius atsistatydino iš pareigų jose pradirbęs savaitę.