- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dialogas tarp personažo ir autoportreto: komiksų kūrėjo įspūdžiai
-
Dialogas tarp personažo ir autoportreto: komiksų kūrėjo įspūdžiai
-
Dialogas tarp personažo ir autoportreto: komiksų kūrėjo įspūdžiai
-
Dialogas tarp personažo ir autoportreto: komiksų kūrėjo įspūdžiai
-
Dialogas tarp personažo ir autoportreto: komiksų kūrėjo įspūdžiai
2018-aisiais vilnietis iliustratorius, grafikos dizaineris, komiksų kūrėjas Titas Antanas Vilkaitis sukūrė grafinį romaną "Santakos. Nežinomo Kauno istorijos", kurį išleido meninių leidinių ir komiksų leidykla "Kitokia grafika". Kurdamas knygą menininkas pats tapo vienu iš jos veikėjų – istorijos pasakotoju, lydinčiu skaitytoją nuo pirmo iki paskutinio puslapio.
Komiksų kūrėjas sako, kad penkerius metus besitęsianti eskizavimo praktika – nuo 2014–ųjų jis kuria eskizų albumus, kuriuose tarp daugybės grafitu, spalvotais pieštukais, tušu kurtų lengvos stilistikos piešinių ir paties autoportretai – leidžia nupiešti save net nežvilgtelėjus į veidrodį. Tačiau pieštasis T.A.Vilkaitis įgyja kiek kitokių savybių. Kokių? Iliustratorius atskleidžia "Autoportreto" rubrikoje.
– Grafiniame romane veikdamas kaip pasakotojas, stengiatės reprezentuoti save ar vis dėlto žvelgiate į save tik kaip į personažą?
– Savo atvaizdą romane naudoju kaip tam tikrą subjektyvumo personifikaciją pasakojime, kuria stengiamasi nenukrypti nuo faktinės tikrovės.
– Kokių bruožų knygoje įgyja pasakotojas Titas, kurie galbūt yra nebūdingi jums realybėje?
– Traktuojant komikso tekstą kaip pokalbį tarp manęs ir skaitytojo, yra visiškai nerealistiška, kad aš tiek daug papasakočiau nepažįstamam žmogui.
– Kuo žvilgsnis į save grafiniame romane skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Kasdienybėje stengiuosi į save nežiūrėti, o kuriant autoportretą reikia save ištyrinėti. Siekiant tikslumo reikšmingos net tokios smulkmenos kaip akinių rėmelių forma. Per keletą autoportretų piešimo praktikos metų išsiaiškinau pagrindinius savo bruožus, todėl dabar piešiant autoportretą dažniausiai net veidrodžio nereikia.
– Ar knygoje siekėte pavaizduoti save kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas?
– Save vaizdavau kaip ir bet kokį kitą komikso personažą. Emocijas ir būsenas komiksiniu personažu perteikti nesunku, nes supaprastinta piešinio stilistika leidžia lengviau perskaityti kartais perdėtą kūno kalbą arba veido išraiškas.
– Ar kuriant pasakotoją Titą buvo svarbiau atkartoti realų vaizdą, ar palikti tik keletą atpažįstamų, jus identifikuojančių detalių?
– Stengiausi išlaikyti vaizdavimo stilistiką, panašią į kitas vaizduojamas asmenybes. Pasisekė, kad mano išvaizdą nesunku išgryninti iki gana paprasto komiksinio piešinio. Čia, matyt, padeda anksčiau minėta praktika.
– Kokia yra pasakotoją knygoje supančio ir besikeičiančio fono reikšmė?
– Kadangi didžioji dalis grafinio romano veiksmo vyksta XIX a. Europoje, autoportretiniuose segmentuose bandžiau padaryti šiokią tokią pertrauką nuo istorinių vaizdų. Šiose vietose žaidžiau su įvairiais fonais: mėnuliu, džiunglėmis, fantastiniu Nemunu – vaizdinėmis metaforomis papildydamas tekstą ir pasakojimą.
– Pasakotojas kūrinyje perteikia praeities įvykių refleksijas, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Tikriausiai visus tris, nors ateities lūkesčiai atsiranda tik paskutiniuose trijuose knygos puslapiuose. O kadangi grafiniame romane vienas kitą seka istoriniai pasakojimai ir šiuolaikiniai kontekstai, todėl praeities refleksijos ir dabarties momentai tarpusavyje pinasi nuo pat pradžios.
Didžioji dalis grafinio romano veiksmo vyksta XIX a. Europoje, autoportretiniuose segmentuose bandžiau padaryti šiokią tokią pertrauką nuo istorinių vaizdų.
– Kurį teiginį – "tai mano darbas" ar "tai aš" – pagrindžia šis autoportretiškas pasakotojas?
– Sunku pasirinkti vieną variantą. Tas personažas esu aš, bet jis grafiniame romane atsirado todėl, kad atkreiptų dėmesį į faktą, jog tai būtent mano kurta knyga.
– Kuo grafinio romano pasakotojas išsiskiria iš kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Norėjau savo atsakymą susieti su raiška ar subjektu, tačiau tikriausiai vienintelis tikras išskirtinumas yra tai, kad iki šiol niekada nesu turėjęs risografija atspausdinto autoportreto.
– Kaip pasakotojas Titas suvokia save jį supančio pasaulio kontekste?
– Labai atvirai. Kadangi savęs suvokimas pasaulio kontekste – viena iš dviejų pagrindinių knygos pasakotojo–manęs užduočių, tai jis atlieka, manau, gana tvarkingai, kaip per matematikos egzaminą – parodydamas visus sprendimo žingsnius ir naudojamas lygtis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...