Prieš 120 metų pasirodė pirmasis Maironio eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ leidimas. Poeto kūrybos tyrinėtojai iki šiol neįmena mįslės, kodėl antrajame leidime pats Maironis nurodė, kad tai jau tretieji „Pavasario balsai“.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi du 1895 m. Tilžėje išleisti pirmieji „Pavasario balsų“ egzemplioriai. Muziejaus vadovės teigimu, iš viso jų išlikę iki dešimties. Pirmąjį „Pavasario balsų“ rinkinį poetas išleido dirbdamas Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, jame  – 45 eilėraščiai, vėliau Maironis  juos negailestingai taisė, į vėlesnius leidimus traukė vis naujų kūrinių.

Maironiui gyvam esant, pasirodė 5 „Pavasario balsų“ leidimai – paskutiniame jau beveik pusantro šimto eilėraščių. Vienos „Pavasario balsų“ mįslės poeto kūrybos tyrinėtojai sako, greičiausiai neįminsią.

„Leisdamas 1905 metais Peterburge „Pavasario balsus“, Maironis įrašė, kad leidžiama yra trečią kartą, pataisyta ir papildyta, bet kiek mokslininkų tyrinėjo, nėra jokių užuominų, kad kur nors kada nors būtų išėję antrieji „Pavasario balsai“, – tikina Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

Dalį „Pavasario balsų“ eilėraščių poetas parašė tėviškėje – jis gimė Pasandvario dvare, kurio dabar likę tik pamatai. Už kelių kilometrų esančiuose Bernotuose poetas gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo. Vėliau sesers šeimos atstatytame name Maironis praleidęs ne vieną vasarą.

„Yra labai graži pušis, kurią iš miško atnešė Maironio tėvas, prie šitos pušies yra sukurtas ne vienas „Pavasario balsų“ posmas“, – pasakoja Pasandvario istorinio draustinio ekskursijų vadovė Rita Paškauskienė.

Prie Pasandvario dvaro auga ąžuolai – jie sodinami per Maironio gimtadienius – spalio 21-ąją. Alėjoje jų dabar – pusantro šimto.