išsaugotos relikvijos pastarąjį kartą vienoje vietoje buvo matytos 1936-aisiais, o tada ilgam pradingo iš akiračio. Nors trečiosios komplekto dalies – togos – saugojimo vieta ir toliau lieka paslaptis, atrastas dalis vėl parodyti visuomenei planuojama jau šį pavasarį.

Stulbinamų atradimų pateikusį tyrimą atliko Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos skyriaus vadovė dr. Miglė Lebednykaitė. Jis ne tik liudija Lietuvos mokslininkų profesionalumą, bet ir primena apie nepaisant istorinių iššūkių išsaugotas neįkainojamas Lietuvos kultūros vertybes.

Iškilminga prabanga

Iškilminga rektoriaus apranga susideda iš trijų dalių. P. Skargai priklausiusi toga (ilgas apsiaustas) buvo pasiūta iš raudonos spalvos aksomo. Pečius iki alkūnių gaubusi pelerina (ant togos dėvėtas apsiaustas su gobtuvu), apsiūta auksiniais galionais, susegama auksinėmis sąsagomis su kilpelėmis, pasiūta iš tokios pat spalvos medžiagos kaip ir toga, o pamušta baltu šilku.

Aprangą vainikuodavo rektoriaus galvos apdangalas – maža karūnuota kepurė – biretas: aksominis, šviesiai raudonas, apsiūtas auksiniu galionu, su šilkiniu tokios pat spalvos kutu ant viršaus.

„Kiekviena rektoriaus drabužių detalė, medžiaga ir spalva buvo reikšminga ir pabrėžė rektoriaus statusą – kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas. Pelerina – kad stropiai ir rūpestingai globotų visą universiteto bendruomenę, biretas – kad išmintingai vykdytų visas savo pareigas ir garbingai atstovautų universiteto bendruomenei“, – pasakoja tyrimo autorė M. Lebednykaitė.

Akademinėse šventėse tokia apranga simbolizavo universiteto vidinę sandarą ir jo bendruomenės narius – rektorius, profesorius ir mokslų daktarus. Iškilminga rektoriaus apranga taip pat buvo dėvima ypatingomis progomis, pavyzdžiui, priimant universitete karalius ir jų šeimos narius, pradedant naujus mokslo metus arba dalyvaujant daktaro laipsnio suteikimo iškilmėse.

Šiuos drabužius galima išvysti Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomame nežinomo dailininko XVII a. pirmojoje pusėje nutapytame P. Skargos portrete. Tarp daugybės kitų pavaizduotų insignijų, kaip, pavyzdžiui, universiteto teises ir laisves simbolizuojančio skeptro, signeto ir atverstos Statutų knygos, ant taburetės matome padėtas rektoriaus iškilmingos akademinės aprangos komplekto dalis – peleriną ir keturbriaunį biretą.

„Tai vienas ankstyviausių mus pasiekusių Vilniaus universiteto insignijų ikonografinių atvaizdų. Dėmesį atkreipia, kad pelerina ištapyta itin preciziškai – matyti susegimo, galionų apvadų detalės. Akivaizdus dekoro ir proporcijų panašumas su atrasta P. Skargos autentiška pelerina leidžia manyti, kad buvo tapyta iš natūros“, – sako M. Lebednykaitė.

Darytina prielaida, kad suteikti universitetui skeptrą ir pirmajam rektoriui padovanoti togą su pelerina galėjo valdovas Steponas Batoras, tačiau istorinių šaltinių, liudijančių šią donaciją, nėra. Anot tyrėjos, tokia pirmojo rektoriaus togos istorija buvo perimta ir tarpukariu atkurto Vilniaus Stepono Batoro universiteto akademinės bendruomenės, o kartu su išlikusiu artefaktu ji pasiekė ir mūsų dienas.

Istorija: mokslininkai daro prielaidą, kad pirmajam rektoriui padovanoti togą su pelerina galėjo valdovas Steponas Batoras (nuotr. kairėje – rektoriaus biretas). / G. Trečioko / Lietuvos nacionalinis muziejus nuotr.

Slėpė nuo išvežimo

P. Skargos iškilmingos akademinės aprangos likimas po universiteto uždarymo iki šiol nebuvo nuodugniau tyrinėtas. M. Lebednykaitės atliktas tyrimas leido atsekti neramiais laikais nutrūkusius galus ir surasti dingusias, bet nepradangintas rektoriaus apdaro dalis.

„Iškilminga akademinė apranga pagal tradiciją buvo perduodama vieno rektoriaus kitam, tačiau, nuslopinus porą metų trukusį sukilimą, 1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas, prasidėjo jo bibliotekos, archyvo, muziejų ir kabinetų rinkinių vertybių išdraskymas. Vis dėlto surinktų duomenų analizė rodo, kad P. Skargos iškilminga akademinė apranga, kitaip nei į Peterburgą išvežtas skeptras ir signetas, liko Vilniuje ir kaip relikvijos buvo paslėptos saugoti Vilniaus arkikatedros lobyne“, – teigia M. Lebednykaitė.

Uždarytas universitetas neveikė iki 1919 m., kai, Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, jis buvo atkurtas Stepono Batoro vardu (Uniwersytet Stefana Batorego). Iškilminga akademinė P. Skargos apranga buvo vėl prisiminta. Tarpukariu ji buvo eksponuojama didžiųjų universiteto švenčių proga – 1919, 1929 ir 1936 m.

Nagrinėjant ikonografiją ir istorinius šaltinius pavyko atsekti šių relikvijų kelią iki 1936 m., kai jos buvo matytos vienoje vietoje paskutinį kartą.

Anot mokslininkės, pėdsakai dingo, tikėtina, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, o vykstant bažnyčių turto nusavinimui jos pateko į muziejus, kur jų kilmė nebuvo tiksliai įvardyta.

Pavadinimų kaita

Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui tyrėja nusiuntė 1912 m. Vilniuje leistame periodiniame leidinyje „Litwa i Ruś“ publikuotą ankstyviausią žinomą P. Skargos togos, pelerinos ir bireto nuotrauką. Taip buvo atpažintas vienas eksponatas, labai panašus į puošniausią rektoriaus akademinės aprangos komplekto dalį – peleriną.

Kiekviena rektoriaus drabužių detalė, medžiaga ir spalva buvo reikšminga ir pabrėžė rektoriaus statusą – kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas.

Tyrinėjant atidžiau, nustatyta, kad minimas eksponatas į tuomečio Vilniaus valstybinio dailės muziejaus rinkinius pateko kartu su liturginiais drabužiais dar 1953 m., kai buvo perduodamos Vilniaus arkikatedros lobyno vertybės. Pirminės apskaitos knygoje eksponatas buvo įrašytas kaip „uždangalas ant galvos – kaptūras“.

„Apžiūrėjus eksponatą tapo aišku, kad tai iš tikrųjų išlikusi P. Skargos iškilmingos akademinės aprangos dalis – pelerina, datuojama XVI a. pabaiga. Remiantis surasta ikonografine medžiaga pavyko patvirtinti praktiškai šimtaprocentinį atitikimą pagal audinius, puošybą. Netgi viena dingusi sagutė yra ta pati, kurios nematome ir 1912 m. padarytoje nuotraukoje, kuomet šis drabužis buvo saugotas Vilniaus arkikatedros lobyne“, – sako M. Lebednykaitė.

Kitas eksponatas, kurio kilmę tyrimo metu pavyko patvirtinti, yra rektoriaus biretas. Ilgą laiką Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas biretas buvo eksponuojamas Naujajame arsenale prie jau minėto P. Skargos portreto.

„Į muziejų ši kepurėlė pateko konfederatkės pavadinimu ir ilgą laiką buvo eksponuojama kaip Vilniaus universiteto rektoriaus biretas. Visada buvo nujaučiama, kad tai galėtų būti būtent P. Skargos kepurėlė, bet tik dabar galime tvirtai tą teigti, nes buvo atlikta detali istorinių šaltinių ir ikonografijos analizė“, – sako M. Lebednykaitė.

Tyrimas taip pat leido galutinai paneigti Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomo ir XX a. 6–7 dešimtmečiais VU rektoriaus toga laikyto drabužio kilmę. Nustatyta, kad tai yra japonizmo stiliaus moteriškas drabužis, taigi dabartinė P. Skargos togos saugojimo vieta ir toliau lieka nežinoma.

M. Lebednykaitė pripažįsta, kad tyrimo metu nepavyko rasti užuominų, kodėl eksponatų pėdsakai nutrūksta jiems patekus į muziejus.

Vėl bus eksponuojami

Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir VU sutarė, kad šis atradimas abiejų muziejų fonduose galėtų tapti puikia proga sugrąžinti rektoriaus aprangos eksponavimo tradiciją.

P. Skargos iškilminga akademinė apranga anksčiau eksponuota 1929 m., kai spalį buvo iškilmingai paminėtos VU įkūrimo 350-osios ir atkūrimo 10-osios metinės. Tada pirmą kartą visuomenei buvo pristatyta rekonstruota Pranciškaus Smuglevičiaus salė. 1936 m. Vilniaus Stepono Batoro universiteto auloje vyko pirmojo rektoriaus P. Skargos 400-ųjų gimimo metinių minėjimas, jo metu P. Skargos iškilminga akademinė apranga vėl rodyta P. Smuglevičiaus salėje.

Atrasti eksponatai bus restauruojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejus Prano Gudyno restauravimo centre ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centre.

Išvysti pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus akademinės aprangos dalis – peleriną ir biretą – visuomenė galės balandį mėnesį, kai bus inauguruojamas VU rektorius.