Savitą simbolių kodą diktuojanti šviesiausia ir džiaugsmingiausia pavasario šventė skatina atsigręžti į ne vieną amžių puoselėjamas tradicijas. Tad margučiai, pavasarinės gėlės bei atgimstančios gamtos pranašai tapo ir velykinio namų dekoravimo neatsiejama dalimi.

Dekoruodavo karpiniais

Kaip pripažino uostamiesčio Etnokultūros centro vyriausioji specialistė-koordinatorė Valerija Jankūnaitė, šios šventės pasiruošimui, namų puošybai lietuviai teikdavę ypatingą reikšmę.

„Tam skirtas ir specialus laikas. Didžiosios savaitės ketvirtadienis – tai toji diena, kai būdavo privalu švarintis, nusivalyti langus, nubraukti voratinklius ir išnešti iš namų visa, kas nereikalinga – tai yra sukurti daug erdvės. O tada jau būdavo galima ir pasipuošti“, – pasakojo etnologė.

Popieriaus karpiniais tarsi užuolaidėlėmis būdavo puošiami langai, taip pat jais dabinamos įvairios lentynėlės.

Pasak V.Jankūnaitės, tamsaus medžio trobų fone šie balti ornamentuoti dekoro elementai ypač kontrastuodavo ir šviesdavo iš tolo.

„Spalvotas popierius atsirado gerokai vėliau, tad įprastai būdavo naudojamas baltas. Mergaitės išmargindavo jį įvairiais raštais“, – aiškino pašnekovė.

Štai Kalėdų proga tai būdavo angeliukai, o per Velykas – įvairūs žiedeliai, paukšteliai bei visi kiti atgimstančios gamtos motyvai.

Svarbiausia – margučiai

„Žinoma, palyginti su šia diena, anuometė puošyba būdavo kukli ir iš to, ką žmonės turėdavo. Šiandien kartais galime stebėti atvirkštinį procesą – visko labai daug ir perkrauta, – pastebėjo etnologė. – Jei norime, kad mūsų šventinis stalas, o tai taipogi vienas svarbiausių velykinės namų puošybos elementų, būtų išties puošnus, turime jo neperkrauti. Ir anuomet kiekvienas daiktas, padėtas ant stalo, turėdavo labai svarbią reikšmę.“

Žinoma, svarbiausias akcentas – velykiniai margučiai.

Į vadinamąjį kiaušinyką būdavo sudedami patys gražiausi velykaičiai.

„Tai tarsi eglutė su mažyčiais lizdeliais, į kuriuos galima įdėti kiaušiukus. Aukštokame, apie 40 cm kiaušinyke būdavo maždaug 12 tokių lizdelių“, – aiškino V.Jankūnaitė.

Pavasarinę žalumą namuose atstodavo daigintos avižos ar kviečiai, sulapojusios beržų šakelės.

„Tai asocijuojasi su gamtos, žmogaus atgimimu. Ir liaudiškoje tradicijoje toji žaluma taip pat suspindėdavo ant velykinio stalo“, – kalbėjo etnologė.

Pakeliui su tradicijomis

Turbūt retas šiandien savo namus puošia kiaušinykais bei skrupulingai laikosi visų senųjų papročių.

Natūralu, jog ilgainiui tradicijos šiek tiek transformuojasi, atliepdamos nūdienos žmonių poreikius bei pojūčius, galiausiai – pasirinkimo galimybes. O kur dar mados tendencijos?

Specialistų teigimu, šiemetėje velykinėje namų puošyboje dominuoja dvi kryptys – galima rinktis ryškias, aktyvias spalvas arba pastelinių tonų paletę.

„Pirmu atveju tai bus ryškiai geltona, salotinė ir kitos energingos spalvos, taip pat dryžuotos faktūros, antru atveju – prigesintos, natūralios spalvos, skaidrios, lengvos detalės. Taigi kiekvienas gali pasirinkti pagal poreikį. Tai panašios tendencijos, kurias šį sezoną diktuoja ir aprangos kūrėjai“, – komentavo namų dekoravimo ir juvelyrinių dirbinių salonų „Dorado“ vadovė Ingrida Fedaravičienė.

Pasak pašnekovės, skirtingai nei ankstesniais metais, šįsyk velykiniam dekoravimui itin aktualūs įvairūs tradiciniai puošybos elementai – ne tik margučiai, bet ir paukšteliai, zuikučiai bei kiti panašūs šventiniai akcentai.

Tad, pasak I.Fedaravičienės, galima sakyti, jog šiemet mada koja kojon žengia su tradicijomis.