Į mūsų šalį atvykęs 22-ejų amerikietis studentas Stede'as Ingramas užsibūti nė neketino. Tačiau nutiko taip, kad jis susituokė, susilaukė sūnaus, uždirbo milijoną, persikėlė gyventi į nuosavą namą, atšventė Lietuvoje keturiasdešimtmetį.

Dievo pagalbos neprašė

"Mes čia tik keli mėnesiai, pamažu dar kraustomės", – atidaręs namo Kauno Žaliakalnyje duris aiškina vienas bendrovės "ACME grupė" bendraturčių Stede'as.

Įspūdingas 203 cm ūgio tvirtas vyras stilinga barzdele santūriai šypsosi ir kviečia įsitaisyti ten, kur patogiau: salone, virtuvėje arba terasoje.

Ar stvėrėsi jis už galvos, prašydamas Dievo pagalbos, kai 1992-aisiais, dar būdamas studentas, atvyko į mūsų šalį? Amerikiečiui tuometėje Lietuvoje turėjo būti baisu...

"Ne, – nusikvatojo lygiai 18 metų Lietuvoje gyvenantis vyras. – Dviem savaitėms į Lietuvą buvau atvykęs iš Varšuvos dar 1991 m. Jaunam studentui Rytų Europa buvo didelė egzotika."

"Žvėreliai" ir gražios moterys

"Atvykę pirmą kartą tik pakvailiojome, – prie lietuviškos Stede'o kalbėsenos reikia įprasti. – Po to jau dėsčiau anglų kalbą. Maniau, pabūsiu pusmetį, ilgiausiai – metus".

Masačusetso valstijos mažame miestelyje gimęs, Vašingtono valstijos Belinghamo mieste augęs vyras neslepia: jam imponavo Europa, ypač, pradėjus byrėti sienoms, rytinė jos dalis.

"Nauja situacija, politinis perversmas, atsiveriantys žmonės ir valstybės", – vardija domėjimosi priežastis Stede'as. Jis jau buvo lankęsis socialistinėje Čekijoje ir Lenkijoje.

"Parduotuvėse nebuvo to, ko širdis geidžia, trūko maisto produktų įvairovės, prieskonių, kartais mėnesiui išjungdavo karštą vandenį, atrodo, dar buvo talonai ar vadinamieji "žvėreliai"? – amerikiečiui neįprastus sunkumus S.Ingramas pamena miglotai. – Tačiau imponavo žmonių nuoširdumas, paprastumas, vaišingumas."

Ir, žinoma, gražios moterys? Stede'as tik kvatojasi ir linksi galvą.

Balsavo už B.Obamą

Didesnį šoką Lietuvoje pajuto fiziką studijavusio amerikiečio tėvas, profesionalus žvejys: pirmą kartą Lietuvą Stede'o tėtis išvydo darganotą ir apniukusį kovą. Tačiau net keliauti mėgstantys tėvai sūnui niekada nesakė: "Grįšk atgal!"

"Dabar Lietuvoje pilna kinų restoranų, sušių barų, – vardija egzotišką virtuvę mėgstantis amerikietis. – Tik Kaune dar trūksta indų, tajų restoranėlių."

Atvykus į Lietuvą Stede'ui reikėjo paneigti mitą, kad visi amerikiečiai valgo jo itin nemėgstamą "McDonald's" maistą, geria tik kokakolą ir simpatizuoja prezidentui G.Bushui.

"Jo daug kas nesuprato, už jį nebalsavau, o jo frazė, kad karas Irake baigsis po savaitės, prajuokino, – nuoširdžiai kvatojasi Stede. – Aš balsavau ir už Obamą."

Lietuviai – "mūsiškiai"

"Mūsiškiai – šaunuoliai, labai palaikiau juos", – du kartus per savaitę krepšinį su draugais žaidiantis verslininkas mūsiškiais pavadino Lietuvos rinktinės krepšininkus. Jis dievagojasi, kad pasaulio čempionate sirgo ne už amerikiečius. – Dabar aš daug geriau už JAV rinktinės žaidėjus pažįstu Lietuvos krepšininkus."

Kai Stede'as grįžta į JAV (taip būna kartą per metus), draugai neslepia, kad jis šiek tiek pasikeitęs. Kartais Stede'as užsimiršęs į draugus kreipiasi lietuviškai.

Lietuvoje, nusijuokia linksmas amerikietis, jis išmoko ir vartoti alkoholį kitaip nei amerikiečiai, kurie maišo degtinę su kitais gėrimais ir greitai virsta iš kojų. Bet vienas amerikietiškas Stede'o įprotis išliko: rytais – didelis puodelis espreso kavos su pienu.

Susipažindino profesorius

Kada įvyko lūžis ir jis, iš pradžių gyvenęs bendrabutyje pas draugą, po to – keliuose butuose, nusprendė likti Lietuvoje?

S.Ingramas gūžtelėja pečiais: "Lūžio nebuvo. Tiesiog aš vis atidėdavau kelionę, atidėdavau, atidėdavau..."

Dėl to kalta ir Barselona. Ne, ne Ispanijos regiono Katalonijos sostinė, o daili, ryškių, pietietiškų bruožų, modelio figūros 185 cm ūgio dabartinė Stede'o žmona Kristina Gedminaitė-Ingram. Draugai ją kaip ir anksčiau tebevadina Barselona.

"Susipažinome... O gal nerašyk kur? – juokiasi Stede'as. – "Treste" 1995 m. Tuomet ten skambėjo bene progresyviausia muzika visame Kaune."

"Man patiko aukštas, simpatiškas vaikinas. Vieno antropologijos profesoriaus paprašiau, kad mus supažindintų, – šyptelėja tuo metu angliškai nemokėjusi taikomosios grafikos magistrė Kristina. – Drąsos netrūko. Pakviečiau jį šokti ir nustebau, kad jis gana neblogai moka lietuviškai."

Skandinaviškas santūrumas

"O jūs – drąsi, nes atvykote į JAV beveik nemokėdama angliškai", – Stede'o šeimos ir artimiausių žmonių rato susitikime pareiškė S.Ingramo mama lietuvei Kristinai.

Kad susikalbėtų su vyro tėvais, vokiškai mokėjusi Kristina ėmė studijuoti anglų kalbą.

"Stede'as traukė kita kultūra, skandinavišku santūrumu, – prisipažino menininkė. – Po apsilankymo JAV supratau, kad jis nėra tipiškas amerikietis. Toje šalyje bendraujant su dauguma mandagių, besišypsančių žmonių mane dažnai apimdavo netikrumo jausmas."

2000 m. Kristina ir Stede'as susituokė. Dabar jų sūnus Vakaris netrukus švęs savo 10-ąjį gimtadienį.

"Jis sūnų nuo kūdikystės kalbindavo angliškai, galbūt todėl Vakaris moka ir šią kalbą, – pastebi Kristina ir nusišypso prisiminusi vyro laiškus. – Gražūs. Išsaugojau. Juose Stede'as rašo it koks dzūkas: važiavome su dviratais..."

Pusė gyvenimo – čia

Dažniausiai lietuvė ir amerikietis pykstasi dėl filmų. Bendrovėje "ACME grupė" Stede'as atsakingas už filmų platinimą. Jis parenka atvežamus filmus.

"Nepatinka Holivudo šlamštas, – juokiasi Kristina ir pripažįsta, kad kartais ir iš ten pasitaiko ir gerų filmų. – Man imponuoja Europos kinas. Pedro Almodovaras, Larsas von Trieras, Tarkovskis. Po dešimties "Stalkerio" minučių Stede'as jau žiovavo..."

Kodėl jie, kaip įprasta lietuvei ištekėjus už amerikiečio, neišvažiavo gyventi į JAV? Abu gūžčioja pečiais. Užeidavo noras ir praeidavo.

"Pabūdavau penkias savaites JAV ir man užtekdavo, pasiilgdavau Lietuvos", – tikina K.Gedminaitė-Ingram.

Stede'as šypsosi: "Atvykau į Lietuvą būdamas studentas, čia susituokiau, čia gimė sūnus, čia apsigyvenau savo name, čia jau pragyvenau beveik pusę gyvenimo. Kad ir kas nutiktų, mano šaknys jau liks čia."