Tarptautinės propagandos kuriami stereotipai apie „blogąjį„ Iraną ir „baisius“, „atsilikusius" šiuos šalies gyventojus, žinomam prodiuseriui Alkui Paltarokui subliūško kaip muilo burbulai.

Vytis – Imamo aikštėje

Didžiausioje Islamo pasaulyje Imamo aikštėje, istoriniais objektais garsėjančiame Isfahano mieste, suplevėsavo raudona vėliava su Vyčiu. Netrukus lietuvius apsupo dešimtys iraniečių, kurių rankose buvo mobilieji telefonai, fotoaparatai, o veiduose – šypsenos.

„Iš šalies Vytis atrodo gana agresyviai – raitelis su pakeltu kalaviju, dvigubas kryžius, todėl šis mūsų žingsnis buvo drąsus. Vis dėlto netrukus dar kartą įsitikinome, kad šios šalies gyventojai – labai draugiški", – prisiminė apsilankymą 512 m ilgio ir 163 pločio, antroje pagal dydį pasaulyje aikštėje A.Paltarokas.

Per 10 dienų – 2 000 km

„Jie suprato, kad mes – europiečiai ir netgi prašė ilgiau pabūti su išskleista vėliava, norėjo nusifotografuoti", – prisiminė jis.

Per 10 dienų, kurių metu nuvažiuota apie 2 000 kilometrų, aplankyti Irano didmiesčiai ir provincijos, vykta ten, kur užsigeista, lietuviai nė karto nematė piktų žvilgsnių, nejuto agresijos.

„Netgi priešingai – iraniečiai itin draugiški, vaišingi, o daugelį gerų dalykų, kurie ten yra, jau sunku pamatyti pas mus, – apie laiką, praleistą po 1977 m. revoliucijos Islamo respublika tapusioje šalyje, kalbėjo prodiuseris. – Ten yra ir sporto klubų, ir didžiulių prekybos centrų, ir greitkelių, teatrų ir kino teatrų, o moterų, dengiančių veidus, matėme tik keliose vietose."

Populiarios nosies operacijos

„Tai – labai gyvybingas, judrus miestas, kuriame nėra naktinių pramogų, tačiau žmonės vakaroja parkuose, kepa kepsnius, draugiškai bendrauja, žaidžia futbolą, lauko tenisą", – apie 10 mln. gyventojų turintį Teheraną kalbėjo A.Paltarokas. Jam šis miestas priminė Pietų Europos didmiestį, pavyzdžiui Atėnus.

Irano moterys nenešioja čadrų, tačiau ryši skareles, mūvi kelnėmis arba segi sijonais iki pat žemės, prisidengia nuogas kūno dalis. Jos naudoja daug makiažo. Jaunimas panašus į europiečius.

„Per pusvalandį gerdamas arbatą pamačiau daugiau nei dešimt moterų su pleistriuku ant nosies„, – pasakojo A.Paltarokas. Jam paaiškino, kad Irane ypač populiari nosies mažinimo operacijos, kurios aukštą medicininį lygį turinčioje šalyje kainuoja nuo 200 dolerių. „Beje, Irane – labai daug gražių moterų“, – konstatavo lietuvis prodiuseris.

Vaišina nepažįstami žmonės

Restorane ar kavinėje, stebėjosi A.Paltarokas, su merginomis galima flirtuoti: jos šypsosi, mielai ir laisvai bendrauja, draugiškai kviečia prie stalo. Tiesa, jų negalima liesti, paspausti rankos ar pabučiuoti į skruostus.

„Dažnai einant gatve, parke nepažįstami žmonės kviesdavo prisėsti ir pasivaišinti arbata, saldumynais, užkandžiais, – iraniečių vaišingumu ir draugiškumu susižavėjęs A.Paltarokas šyptelėjo: – Ar galite įsivaizduoti tokį vaizdą Kaune, Laisvės alėjoje, ar Vilniuje, Vokiečių gatvėje? Sulaukdavome pakvietimo dalyvauti svečiais ir vestuvėse."

Iraniečių patiekalai labai skanūs, o žmonės maitinasi sveikai: natūralia aviena, vištiena, valgo daug šviežių daržovių, vaisių.

Nealkoholinis alus iš vaisių

Per oficialius kultūrinės misijos susitikimus lietuviai vengė politinių temų, kalbų apie JAV, Izraelį, nors jautėsi, kad Irano žmonės yra įskaudinti, jog tapo propagandos aukomis ir vaizduojami kaip blogiukai ar atsilikėliai.

„Todėl žmonės norėjo, kad pamatytume bet kurią šalies vietą – galėjome važiuoti ir sustoti, kur tik norėjome. Beje, daug, ypač išsilavinusių, žmonių žinojo apie Lietuvą, Vilnių. Jie pozityviai reaguoja į europiečius, ypač pamatę, kad mes – neutralūs", – pasako A.Paltarokas.

„Šalyje labai saugu, nesijaučia agresijos, – kalbėjo jis. – Juolab, kad alkoholio Irane nėra, o nealkoholiniu alumi jie vadina limonadą iš greipfrutų, kriaušių ar obuolių."

Pakvietė į mečetę

Uniformuoti kupranugarių spalvos drabužiais vilkintys lietuviai su dažnai skleidžiama Vyčio vėliava visur buvo sutinkami svetingai. Daugelis iraniečių norėjo kartu nusifotografuoti.

A.Paltarokas nusijuokė: „Beje, kai kuriose vietose matėme iraniečius su palapinėmis, ant kurių puikavosi užrašas „US Army".

Isfahano senamiestyje pasiklydęs prodiuseris su viena kelionės dalyve pamatė barzdotą, su turbanu ant galvos, senoviniais musulmonų drabužiais vilkintį vyrą, kuris nemokėjo angliškai. Jis šypsodamasis draugiškai pakvietė į mečetę.

„Mums uždegė šviesas, įleido į vidinę salę, – A.Paltarokas stebėjosi, kad jis ir moteris buvo įleisti į maldos namus. – Tiesa, iraniečiai – šiitai, o tai Islame labiau liberali religija nei sunitai. Tai tarsi tarsi krikščionybėje liberalesnieji kalvinistai ar protestantai."

Sužavėjo provincija

Dauguma naujausių automobilių Irane – prancūzų ir korėjiečių gamybos. Daug Vakarų šalių ar amerikiečių automobilių yra iki 1977 m. laidos.

Turguje nemažai pigių, Kinijoje padirbtų prekės ženklų daiktų. Kultūringai ir draugiškai elgęsi lietuviai nematė moralės ir religijos policininkų: tik kai kuriose judriose sankryžose spalvota apranga vilkinčius ir eismą reguliuojančius kelių policininkus.

Dar draugiškesni ir svetingesni žmonės – Irano provincijoje, kur kartais lietuviai jautėsi nukeliavę į egzotišką praeitį. „Vienoje vietoje, – pasakojo A.Paltarokas, – matėme uždaro deginimo molio krosnį, kurios, kaip sakė vienas su mumis keliavęs istorikas, Lietuvoje buvo naudojamos iki XVI a. Dar niekada nemačiau kupolais sustatytų ir saulėje džiūstančių bene poros kilometrų ilgio plytų juostos vienoje vietoje."

„Facebook“ – uždraustas, bet...

Internetiniai tinklalapiai „Facebook„, „Youtube“, amerikiečių ir kai kurie Vakarų šalių televizijos kanalai Irane dar uždrausti.

„Tuo siekiama apsaugoti savo šalies moralines normas nuo propagandos, nuogo kūno kulto, alkoholio ir kitų Islamo gyvenimo normoms prieštaraujančių dalykų", – suprato iraniečius A.Paltarokas.

Tiesa, gatvėje keli užkalbinti studentai, paklausti apie „Facebook„ ir „Youtube“, šyptelėjo ir tarė: „Duok savo elektroninio pašto adresą, atsiųsime kompiuterinę programą ir tuo galėsi naudotis."

Irane nebrangu

Litras benzino nesiekia 50 ct.

Daržovės, vaisiai, mėsos produktai apie du kartus pigesni nei Lietuvoje.

4–5 žvaigždučių viešbučio dviviečio kambario kaina už parą – apie 270 litų.

Dviem žmonėms sočiai pavalgyti vidutinio lygio restorane Teherano centre kainuos apie 35 litus.

Kainos viešbučiuose skirstomos vietiniams ir turistams.

Per metus Iraną kol kas aplanko tik apie 2 mln. turistų, iš jų – tik apie 200 tūkst. europiečių.