Ketvirčiu renginių sumažėjęs XIV Pažaislio muzikos festivalis, kaip ir anksčiau, vasarą vėl kvies skirtingų muzikinių stilių mylėtojus.

Rėmėjai liko kartu

Šiek tiek kameriškesnis ir lietuviškesnis nei anksčiau, su mažesniu užsieniečių skaičiumi ir susiaurėjusia geografija, paskutinį gegužės sekmadienį festivalis ištikimąją savo publiką tradiciškai pakvies į Pažaislio vienuolyną. Vietoj pernai siūlytų 40 šiemet jis pasiūlys 30 muzikinių projektų, 8 iš jų – nemokami. Anot festivalio koordinatoriaus Justino Krėpštos, mažinant koncertų skaičių, siekta nenuskriausti skirtingų sluoksnių ir skonių publikos. „Nuėmėme ir mokamų, ir nemokamų koncertų. Tačiau sau artimos muzikos festivalio programoje ras įvairiausia publika. Skambės ir grynosios klasikos opusai, ir populiaresnės melodijos, ir senovinė sakralinė rusų muzika, ir tradicinės romų melodijos“, – tvirtino J.Krėpšta.

Festivalio organizatoriai prisipažįsta – ekonominę krizę pajuto ir jie. Bendras festivalio biudžetas (įskaitant įmonių paramą paslaugomis), pernai sudaręs 1,5 mln., šiemet susitraukė iki 1,2 mln. litų. „Netekome kai kurių rėmėjų, kiti sumažino paramą. Tiesa, kai kurie paramą netgi padidino, atsirado ir vienas naujas rėmėjas“, – skaičiavo viešosios įstaigos „Pažaislio muzikos festivalis“ direktorius Juozas Gudzinevičius. „Džiaugiamės, kad mūsų rėmėjai krizę pergyvena kartu su mumis – nepasitraukė net šiuo sunkiu laikotarpiu. Juk ekonominiu sunkmečiu bendrovėms lengviausia nubraukti kultūros rėmimui skiriamas lėšas“, – pastebi J.Krėpšta.

Efektų teko atsisakyti

Jis prisipažino, kad šiemet svarstytas ir juodžiausias scenarijus, be brangiausio festivalio projekto – spektaklio prie Kauno pilies. „Tačiau tai yra vienas svarbiausių mūsų renginių, be to, atliekame šviečiamąją funkciją – juk lietuviškos dramaturgijos kūrinių, pristatančių, interpretuojančių šalies istoriją beveik nėra“, – aiškino festivalio meno vadovas Petras Bingelis. Anot jo, svarbu, kad ir jaunoji karta geriau pažintų Lietuvos istoriją, susipažintų su savo šalies dramaturgija. Tradiciškai Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai skiriamas spektaklis bus kameriškesnis, be specialiųjų efektų, be ugnies. Tai pagal Balio Sruogos pjesę aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Rumšo režisuota „Milžinų paunksnė“.

Be privačių rėmėjų, Pažaislio festivalį 200 tūkst. remia Kultūros rėmimo fondas, 220 tūkst. litų – Kauno savivaldybė. Kitas lėšas skyrė privatūs rėmėjai, dalį planuojamo festivalio biudžeto tikimasi surinkti pardavus bilietus. Organizatoriai skaičiuoja, kad iš bilietų šiemet bus surinkta mažiau lėšų nei paprastai. Juolab, kad ir bilietų kainos – mažesnės nei paprastai. Brangiausi bilietai sieks 30 lt.

„Šiemet turėjome rimtai pasukti galvas, kaip konkuruoti su papildomą finansavimą iš Vilniaus kultūros sostinės programos remiamais klasikinės muzikos festivaliais“, – sakė J.Krėpšta. Organizatoriai tikina, kad žiūrovai festivalyje nepasiges pasaulinio lygio žvaigždžių. Tarp jų – neseniai Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapęs vienas penkių žymiausių pasaulio smuikininkų Italijoje gyvenantis Sergejus Krylovas. Kita įžymybė – fortepijonininkų trio „Haydn Trio Eisenstadt.“ Žymieji austrai yra pasišventę iškilaus austrų kompozitoriaus Josepho Haydno muzikai.

„Kaune pribrendo laikas kitokiam požiūriui į rimtus kultūrinius festivalius. Vilniuje festivaliai remiami žymiai daugiau – ir iš valstybės, ir iš miesto biudžeto. Mums su jais konkuruoti tampa sudėtinga, – mano P.Bingelis. – Kitas dalykas, jei miestas mūsų festivalį paremtų panašia suma, kaip vieną sporto klubą, festivalis suskambėtų visai kitais tonais ir kitom natomis. Jis pritrauktų daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio“.

Ilgiausiai – tris vasaros mėnesius – trunkančio Lietuvos muzikinio renginio scenose koncertuos atlikėjai iš 10 pasaulio šalių. Šiemet festivalis vadinamas kameriškesniu – bus atliekama mažiau operinių ir kitų stambiųjų muzikinių žanrų kūrinių. Tačiau išloš lietuvių kompozitoriai – jų kūrinių festivalio programoje skambės daugiau nei pernai.

Intriga – romų ansamblis

Iš dalies atsisakyta ir dvarų linijos. Anksčiau propagavęs idėją klasikinę muziką grąžinti į ten, iš kur ji sklido per Lietuvą – dvarus, pernai aprėpęs keturias dvarų sodybas, šiemet festivalis apsiribos viena tokia scena – prie Kauno esančiu Žemaitkiemiu. „Čia vyks keletas koncertų, tarp jų – ir viena didžiausių šiemetinio festivalio intrigų – Vengrijos romų ansamblis „Karavan familia“. Romų šeima, apvažiavusi visą pasaulį, atlieka ne tik savo dabartinės tėvynės romams būdingas dainas – ir Bulgarijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Indijoje paplitusias melodijas“, – pasakojo festivalio koordinatorius.

Viena festivalio žvaigždžių – lūpinės armonikėlės meistras iš Italijos Gianluca Littera, tradiciniu džiazo muzikos instrumentu atliksiantis klasikinės muzikos opusus. Lūpinė armonikėlė festivalio istorijoje skambės pirmą kartą.

Festivalio atidarymo koncerte skambės Lietuvos valstybinis simfoninis orkestro, Kauno valstybinio choro ir choro „Ąžuoliukas“ atliekamos Leonardo Bernsteino „Mišios“.