Smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis su vadovaujamu styginių orkestru "Camerata Klaipėda" rengiasi koncertams, kuriuose skambės emocingieji tango kūriniai.

Atlikėjas prisipažįsta – tango labai lengva nusaldinti, nupiginti. Pokalbis su talentingu muziku – apie svajones, priežastis groti tango ir būdus jo nesugadinti.

– Koncertams renkatės tango kūrinius, nes jie patinka publikai?

– Mes renkamės vieno garsiausių ir novatoriškiausių XX a. antrosios pusės kompozitorių Astoro Piazollos muziką. Kompozitorius, sukūręs per 600 tango kūrinių, visada pabrėždavo, kad jo tango skirti ne kojoms, o širdžiai. Jo parašyti tango gerokai skiriasi nuo kitų. Jis sukūrė dabar labai išpopuliarėjusį naują muzikinį stilių "tango nuevo", kuriame sėkmingai susipynė liaudies ir klasikinės muzikos intonacijos. Ši muzika įgavo išskirtinį charakterį ir nuotaiką.

– Tai, kad lietuviams patinka tango, turbūt nėra išskirtinis nacionalinis bruožas – ši muzika mėgstama visame pasaulyje?

– Šis žanras užbūrė visą pasaulį. Tango nėra linksmas šokis – jis turi daug tragizmo gaidų. Anksčiau šokdamos tango laisvo elgesio mergaitės viliodavo vyrus. Tačiau tokį kelią dažna jų rinkdavosi verčiama aplinkybių – iš čia ir tragizmas. Tango labai greitai galima padaryti arba perdėm jausmingą, arba "per riebų". Grojant tango, reikia pajusti ribą, nuo kur iki kur gali rodyti efektus, nes labai greitai galima nupiginti tą muziką iki nulio. Deja, taip dažnai atsitinka – net žymiems atlikėjams, grojantiems A.Piazzollą. Mes negrojame tango neutraliai – toje muzikoje turi jaustis didžiulis skausmas, gylis, susimąstymas, tam tikri erotiniai momentai. Tai yra vidinė aistra – ji iš principo sunkiai valdoma, bet muzikoje turi būti valdoma – kaip geras jojikas valdo arklį. Tokią muziką sunku groti, bet be galo malonu, nes gali improvizuoti, gali kiekvieną kartą vis kitaip kalbėti. Tai yra neišsemiami muzikiniai ir meniniai klodai – todėl mes šią muziką pastaruoju metu dažnai atliekame.

– A.Piazzollos kai kurie argentiniečių tango šokėjai nekentė. Kaip manote, kodėl?

– Kai žmogus pradeda daryti kažką naujo, iki tol nematyto negirdėto, kiti žmonės į tai dažniausiai sureaguoja neigiamai. Čia slypi kelios priežastys: baimė, kylanti iš nepasitikėjimo besikeičiančia aplinka, ir nenoras suprasti. Muzikos istorijoje galima rasti daug panašių pavyzdžių. Ludwigas van Beethovenas, kai parašė trečiąją simfoniją, kritikai rašė – ką jis čia išsigalvoja, kūrinys ir per ilgas, ir disonansų daug. Klausta, kodėl jis negrįžta prie ankstesniųjų simfonijų, parašytų "haidnišku" stiliumi. Lygiai taip pat su A.Piazzolla – iš pradžių jo muzika tikrai ne visiems patiko.

– Jūsų širdžiai mielas tango?

– Aš beveik niekada negrojau ir iki šiol stengiuosi negroti muzikos, kurios nemėgstu, nesuprantu arba jai nepribrendau. Leidžiu sau prabangą groti tai, kas man įdomu, ir ką išgirsti, mano įsitikinimu, būtų įdomu ir malonu publikai. Ryšys su publika turi būti – negalime pakilti į nepasiekiamą viršūnę ir užsiimti visiškai nuo žmonių nutolusiais dalykais.

– Koncerte skambės ne tik tango?

– Atliksime ir Edvardo Griego, Franzo Leharo, Andrew Lloydo Weberio kūrinius – operetės, miuziklo žanro perliukus. Koncertuosime su solistais tenoru Edmundu Seiliumi ir sopranu Kristina Zmailaite.

– Koncertuose pristatote išleistą kompaktinę plokštelę "Keturi metų laikai Buenos Airėse". Kodėl skamba būtent šis A.Piazzollos kūrinys?

– Man labai svarbus šis keturių tango ciklas. "Keturi metų laikai Buenos Airėse" yra pirmoji mano aranžuotė – pritaikiau šį kūrinį smuikui ir styginių orkestrui. Tai mano pirmasis prisilietimas prie iškiliausio argentiniečių kompozitoriaus meno, prie, mano galva, vieno ryškiausių A.Piazzollos parašytų tango muzikos kūrinių.

– Gal planuojate šį kūrinį atlikti Argentinos sostinėje?

– Į Buenos Aires aš labai noriu nuvažiuoti. Tai viena nedaugelio mano svajonių, nors šiaip nesu svajotojas. Mieste, kuriame kūrė A.Piazzolla, atlikti jo muziką būtų tikrai įsimintinas įvykis.

– Kaip pavyko kompaktinei plokštelei išleisti gauti garsios muzikos kompanijos "Warner Music" leidimą?

– Šiai kompanijai priklauso A.Piazzollos vardo ir kūrinių naudojimo teisės. "Iš pradžių "Keturių metų laikų" įrašą nusiuntėme kompanijos atstovams. Po keturių mėnesių gavau atsakymą – aranžuotė ir atlikimas labai patiko. Teisės aranžuotėms atlikti, leisti ir platinti suteiktos. Laiške pabrėžta, jog agentūra kasdien gauna dešimtis aranžuočių su prašymais suteikti teises oficialiai leidybai ir platinimui. A.Piazzolla yra nacionalinis Argentinos pasididžiavimas, todėl labai skrupulingai žiūrima į išskirtinių teisių suteikimą. Gali būti, kad "Warner Music" tą plokštelę perleis Amerikoje ar kitose šalyse. Tikiuosi, plokštelę lydės sėkmė – tiek Lietuvoje, tiek kitur.

Koncertas "Tango klasika" Vytauto Didžiojo universiteto Koncertų salėje (S.Daukanto 28) – vasario 17 d. 19 val.