- ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Putino invazija į Ukrainą Lietuvos gynybos politikos iš esmės nepakeitė. Ji tiesiog įrodė, kad einama teisingu keliu, sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sekmadienį NATO Parlamentinė Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto posėdyje pristatęs pranešimą „Rusijos invazijos į Ukrainą įtaka Lietuvos gynybos politikai“.
Pasak ministro, visuotinės gynybos strategija, paremta nacionaline ir kolektyvine gynyba bei įtraukianti visas civilines institucijas ir visuomenę, veikia.
A. Anušauskas įvardijo priemones, kurios padės dar geriau pasirengti šalies gynybai. Pirmiausia – padidintos išlaidos gynybai. Nuo 2014 metų Lietuva padarė didelę gynybos finansavimo pažangą – pasiektas 2 proc. nuo BVP gynybos biudžetas. Šiais metais išlaidos gynybai padidintos iki 2,5 nuo BVP.
Kalbėdamas apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, ministras atkreipė dėmesį, kad pajėgų parengties lygis taip pat padidintas – kai kurie daliniai galėtų pradėti veikti per kelias valandas. Taip pat sustiprintas karinis rengimas, ketinama didinti šauktinių skaičių. Tuo pat metu A. Anušauskas pažymėjo, kad nuolat teikiant paramą Ukrainai (Lietuva jau yra suteikusi paramos per 100 milijonų eurų, daugiausiai – mirtino efekto ginklų), tenka spręsti mažėjančių ginklų atsargų Lietuvos kariuomenėje klausimą.
Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui.
„Šiuo metu tai patiria daugelis sąjungininkių. Turėtume glaudžiai bendradarbiauti su gynybos pramone, kad visi poreikiai būtų patenkinti laiku. Privalome padaryti viską, kad būtume visiškai pasirengę ne po penkių ar dešimties metų, bet šiandien, – pabrėžė politikas. Be to, sakė A. Anušauskas, labai svarbus tikslas – tai, kad Lietuvoje būtų daugiau NATO ir JAV pajėgų.
„Stipriname savo priimančiosios šalies paramos pajėgumus – kuriame naujus karinės infrastruktūros objektus ir poligoną bei geriname jau turimą infrastruktūrą. Šis prioritetas yra labai svarbus ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir Vyriausybei. Jau visai netrukus mes būsime pasirengę priimti tūkstančius papildomų NATO karių“, – Seimo pranešime cituojamas ministras.
Baigdamas pranešimą, Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, kad gyvename blogiausioje saugumo situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride birželį bus gera proga parodyti, kad esame pasirengę pasikeisti ir prisitaikyti prie naujosios realybės. Rusija norėtų matyti mus susiskaldžiusius, bet būtent mūsų vienybė turi tapti stipriausiuoju ginklu“, – pabrėžė A. Anušauskas.
NATO Parlamentinė Asamblėja sekmadienį tęsia darbą Vilniuje. Jos pavasario sesija buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.
Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra
Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami, teigia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Pažadai yra, bet kol kas jie nėra viešai įgarsinami, tai aš tiesiog laikydamasis to konfidencialumo principo kol kas jų neįgarsinsiu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras.
„Bet su laiku jie bus žinomi visiems“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė, kad šie pažadai turėtų tapti vieši dar iki NATO viršūnių susitikimo Madride.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę teigė, kad „aiškių pažadų“ dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo Lietuva kol kas neturi, vyksta diskusijos.
Lietuva tikisi sprendimų dėl regiono sustiprinimo Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai būtų sustiprinti iki brigados dydžio vienetų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
O. Scholzas: nėra problemos rasti vokiečių karių, kurie atvyktų į Lietuvoje dislokuojamą brigadą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad yra pakankamai vokiečių karių, norinčių vykti į nuolatinę šalies dislokuojamą brigadą Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis9
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...