A. Anušauskas: Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui

Pasak ministro, visuotinės gynybos strategija, paremta nacionaline ir kolektyvine gynyba bei įtraukianti visas civilines institucijas ir visuomenę, veikia.

A. Anušauskas įvardijo priemones, kurios padės dar geriau pasirengti šalies gynybai. Pirmiausia – padidintos išlaidos gynybai. Nuo 2014 metų Lietuva padarė didelę gynybos finansavimo pažangą – pasiektas 2 proc. nuo BVP gynybos biudžetas. Šiais metais išlaidos gynybai padidintos iki 2,5 nuo BVP.

Kalbėdamas apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, ministras atkreipė dėmesį, kad pajėgų parengties lygis taip pat padidintas – kai kurie daliniai galėtų pradėti veikti per kelias valandas. Taip pat sustiprintas karinis rengimas, ketinama didinti šauktinių skaičių. Tuo pat metu A. Anušauskas pažymėjo, kad nuolat teikiant paramą Ukrainai (Lietuva jau yra suteikusi paramos per 100 milijonų eurų, daugiausiai – mirtino efekto ginklų), tenka spręsti mažėjančių ginklų atsargų Lietuvos kariuomenėje klausimą.

Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui.

„Šiuo metu tai patiria daugelis sąjungininkių. Turėtume glaudžiai bendradarbiauti su gynybos pramone, kad visi poreikiai būtų patenkinti laiku. Privalome padaryti viską, kad būtume visiškai pasirengę ne po penkių ar dešimties metų, bet šiandien, – pabrėžė politikas. Be to, sakė A. Anušauskas, labai svarbus tikslas – tai, kad Lietuvoje būtų daugiau NATO ir JAV pajėgų.

„Stipriname savo priimančiosios šalies paramos pajėgumus – kuriame naujus karinės infrastruktūros objektus ir poligoną bei geriname jau turimą infrastruktūrą. Šis prioritetas yra labai svarbus ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir Vyriausybei. Jau visai netrukus mes būsime pasirengę priimti tūkstančius papildomų NATO karių“, – Seimo pranešime cituojamas ministras.

Baigdamas pranešimą, Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, kad gyvename blogiausioje saugumo situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride birželį bus gera proga parodyti, kad esame pasirengę pasikeisti ir prisitaikyti prie naujosios realybės. Rusija norėtų matyti mus susiskaldžiusius, bet būtent mūsų vienybė turi tapti stipriausiuoju ginklu“, – pabrėžė A. Anušauskas.

NATO Parlamentinė Asamblėja sekmadienį tęsia darbą Vilniuje. Jos pavasario sesija buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.

Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.

Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra

Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami, teigia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

„Pažadai yra, bet kol kas jie nėra viešai įgarsinami, tai aš tiesiog laikydamasis to konfidencialumo principo kol kas jų neįgarsinsiu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras.

„Bet su laiku jie bus žinomi visiems“, – pridūrė jis.

Jis taip pat sakė, kad šie pažadai turėtų tapti vieši dar iki NATO viršūnių susitikimo Madride.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę teigė, kad „aiškių pažadų“ dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo Lietuva kol kas neturi, vyksta diskusijos.

Lietuva tikisi sprendimų dėl regiono sustiprinimo Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai būtų sustiprinti iki brigados dydžio vienetų.