Skaudžios ir neįtikėtinos moterų istorijos – jas tenka išgirsti krizinio nėštumo centro vadovei, kai tema pasisuka apie abortą.

„Ar ji iš tikrųjų laisva valia atlieka nėštumo nutraukimą, ar jos tikrai niekas nespaudžia. Iš mūsų devynerių metų patirties būna labai daug atvejų, kai moteris įvardina, kad ją partneris spaudžia atlikti abortą, o ji pati to nenori“, – kalbėjo krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.

Anot vadovės, vien centro specialistams per beveik dešimtmetį po pokalbių su moterimis pavyko išgelbėti kelis šimtus gyvybių, tačiau abortai vyksta ir kol kas galimi tik chirurginiai. 

„Jeigu abortas Lietuvoje ar taip, ar taip legalus, tai atrodo natūralu, kad gali būt keli jo atlikimo būdai – chirurginis ar medikamentinis“, – samprotavo Z. Tomilinienė.

Vaistais nutraukti nėštumo Lietuvoje kol kas negalima, bet žadami pokyčiai.

„Atėjo laikas, kai turėtų medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas, nes tai būtų saugiau moterims“, – sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Mokslo įrodyta, kad tai yra pats saugiausias nutraukimas, turintis mažiausias pasekmes, nesutrikdo vaisingumo ateityje“, – aiškino Seimo narė Jurgita Sejonienė.

„Labai svarbu, kad tai nepadidintų abortų skaičiaus, nes gal moterys galvos, kad čia labai paprasta – išgeri piliulę ir viskas“, – teigė Z. Tomilinienė.

Anot J. Sejonienės, svarbu moteris edukuoti pirmiausia, kaip išvengti nepageidaujamų nėštumų, bet apsisprendus leisti nėštumą nutraukti vaistais – reikalinga.

„Tie vaistiniai preparatai būtų kompensuojami toms moterims, kurios atitiktų indikacijas. Pirmiausia tai yra labai jauno amžiaus moterys, dažniausiai paauglės, taip pat prievartos aukos“, – vardino J. Sejonienė.

Vis dėlto yra ir griežtai pasisakančių – Lietuvos moterims to nereikia.

„Gyvybės nutraukimas greitai ir patogiai yra vertinama kaip kažkas modernaus. Aš tokiai priemonei nepritariu“, – pasisakė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Nors nelegalu, tačiau politikai sako žinantys, kad Lietuvoje tai ir taip vyksta juodojoje rinkoje ir nesaugiais būdais savarankiškai.

„Pasaulis atviras, mes esame Europos Sąjungos valstybė, prekiaujame, galime atsisiųsti internetu. Ar apsimesti, kad mes tos problemos neįžvelgiame?“ – retoriškai klausė A. Matulas.

„Tikrai ne iš gero gyvenimo tie nėštumai yra nutraukiami, o ir patys akušeriai-ginekologai sako, kad nėštumo nutraukimas yra bloga šeimos planavimo priemonė. Jeigu jau norima apskritai vaikų neturėti, tai tam yra kitos priemonės“, – dėstė A. Veryga.

Šalyse, kuriose legalus yra toks nėštumo nutraukimas, abortų skaičius nedidėja ir gimstamumas nemažėja.

„Aš nemanau, kad tie skeptikai turėtų reguliuoti moteriai, ką jai daryti, nes jie tikrai to vaikelio neaugins ir už moters gyvenimo kokybę ir galimybes nėra atsakingi“, – kalbėjo Seimo narė Orinta Leiputė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot A. Verygos, Lietuva ne apie abortus turi kalbėti, o apie tai, kaip padėti žmonėms, kurie vaikų susilaukti negali. Dėmesį telkti į pagalbinį apvaisinimą bei padidinti motyvaciją apskritai susilaukti vaikų.

„Lietuvoje demografinė situacija nėra gera – mūsų daugiau miršta negu gimsta. Kol kas nematau nei vienos priemonės, kuri žmones skatintų vaikų turėti, juos išsaugoti“, – teigė A. Veryga.

„Šalyse, kuriose legalus yra toks nėštumo nutraukimas, abortų skaičius nedidėja ir gimstamumas nemažėja. Aš manau, kad tokie nuogąstavimai yra be pagrindo“, – sakė J. Sejonienė.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas pasaulyje egzistuoja jau 50 metų. Europoje viena pirmųjų tai įteisino Prancūzija. Dabar Europoje tokį pasirinkimą moterys turi 22-ose šalyse.

„Pasaulio sveikatos organizacija jį nurodo kaip saugų ir efektyvų būdą bei įtraukia į būtinųjų priemonių sąrašą“, – teigė akušerių-ginekologų draugijos valdybos narė Meilė Minkauskienė.

Šiuo metu Lietuvoje vaistinis nėštumo nutraukimas taikomas tik dėl sunkios motinos ir vaisiaus ligos.

„Mes įžvelgiame ir medicininius, ir etinius pliusus“, – sakė M. Minkauskienė.

Matau labai realią galimybę, kad rudenį Lietuvoje tokie vaistai galėtų būti registruoti ir nuo 2023-ųjų sausio 1 d. tokios paslaugos Lietuvos moterims galėtų būti teikiamos.

Anot jos, tokiu atveju nebūtų reikalingas stacionarizavimas, anestezija, operacinės komanda, mažesnė chirurginių-infekcinių komplikacijų rizika.

„Pasirinkimas, padedantis moteriai išsaugoti savo kūno vientisumą, orumą“, – teigė M. Minkauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako – procesas prasidėjo.

„Lietuvoje nėra registruotų vaistų. Natūralu – nebuvo tokios paslaugos, nėra ir vaistų. Dirbame su atitinkamais vaistų registruotojais“, – tvirtino A. Dulkys.

Panašu, kad ministras mato žalią šviesą.

„Pagal tai, kaip vyksta procesas, matau labai realią galimybę, kad rudenį Lietuvoje tokie vaistai galėtų būti registruoti ir nuo 2023-ųjų sausio 1 d. tokios paslaugos Lietuvos moterims taip pat galėtų būti teikiamos“, – teigė A. Dulkys.