Už tokią išvadą balsavo šeši komisijos nariai, keturi susilaikė.

„Birželio 26 dieną Seimo vakariniame posėdyje grįžus į svarstymo stadiją jai pasibaigus ir pritarus Baudžiamojo kodekso (...) pakeitimo projekto svarstymui skubos tvarka nenurodžius to motyvų, buvo pažeistas Seimo statuto 162 ir 261 straipsnių nuostatos“, – komisijos išvadą citavo demokratas Domas Griškevičius.

Seimo statutas numato, kad įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Be to, skubos tvarkos prašymas turi būti motyvuotas.

Tuo metu socialdemokratas Karolis Podolskis, paprašydamas Baudžiamojo kodekso pataisų priėmimo skubos tvarka, jokių motyvų nepateikė.

Be to, savo prašymą jis išsakė praėjus trims valandoms, kai Seimas jau buvo baigęs Baudžiamojo kodekso pataisų svarstymą.

Tokiu būdu socialdemokratai siekė pataisas priimti birželio 30 dieną, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną.

Tačiau to padaryti nepavyko, nes dėl galimo statuto pažeidimo klausimą iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išėmė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Minėtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik tuo atveju, jeigu padarytų didelę turtinę žalą.

Pagal projektą, didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Pataisas kritikuoja ne tik opozicija, Seimo demokratai, bet ir teisėsauga. Jų teigimu, panaikinus atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą, dalis ikiteisminių tyrimų žlugs, jau nuteisti asmenys galės prašyti panaikinti bausmes.

Visose „čekiukų“ bylose politikai, tarp kurių yra ir daug socialdemokratų, kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.