„Einame teisinga linkme, randame finansinius instrumentus, kurių pagalba Europa galėtų grįžti prie normalaus raidos kelio“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Nausėda.

„Atsiranda vadinamasis atgaivinimo fondas, kurio tikslas, mano giliu įsitikinimu, turėtų būti papildyti daugiametę finansinę perspektyvą ir siekti tų pačių tikslų, kurių yra siekiama įgyvendinti sanglaudos, žemės ūkio politikoje“, – teigė prezidentas.

Anot jo, siekiama, kad po krizės socialinė atskirtis tarp žmonių būtų mažesnė nei iki tol.

„Pagrindinis tikslas išeiti iš šitos krizės yra tas, kad regioniniai, atskirų valstybių skirtumai būtų mažesni, nei prieš krizę. Lietuvoje taip pat reikia dėti visas pastangas, kad išeitume iš šitos krizės, kuomet žmonių socialinė atskirtis tampa mažesnė, nei buvo iki krizės“, – sakė G. Nausėda.

„Manau, kad tikslingai taikant numatytas priemones ir derantis dėl finansinių instrumentų, tai tikrai įmanoma padaryti“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungoje (ES) diskutuojama, kokios sumos gali prireikti ekonomikos atgaivinimui po koronaviruso krizės. ES lyderiai ketvirtadienį pritarė Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos gairėms

Buvo pritarta trijų „apsauginių tinklų“ paketui, kurio bendra vertė – 540 mlrd. eurų. Šiomis priemonėmis bus siekiama sušvelninti pandemijos padarinius darbuotojams, verslo įmonėms ir valstybėms.

Tarp šešių Rytų partnerystės šalių susidarys dvi grupės

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tarp Rytų partnerystės šalių greičiausiai susidarys dvi grupės – viena iš glaudesnių santykių su Europos Sąjunga daugiausia sieks ekonominės naudos, kita – ir gilesnės politinės integracijos.

„Tarp tokių valstybių reikėtų paminėti asocijuotas Rytų partnerystės šalis – Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį ir penktadienį vykusių pokalbių su Baltarusijos ir Moldovos lyderiais. G. Nausėda kitą savaitę konferenciniais skambučiais planuoja pasikalbėti ir su likusiais Rytų partnerystės šalių vadovais.

„Mano tikslas – užmegzti kontaktą su visomis šešiomis valstybėmis, siekiant išsiaiškinti, kokia yra jų motyvacija šiame kelyje, kokios reformos yra vykdomos ir kokias ambicijas puoselėja pačios šalys“, – sakė prezidentas.

„Pirmadienį numatytas pokalbis su Ukrainos prezidentu, po to – visos trys Kaukazo šalys“, – pridūrė jis.

Anot G. Nausėdos, birželio 18 dieną Briuselyje planuojama aptarti Rytų partnerystės programos perspektyvą, tačiau prezidentas tikisi, kad dar iki tol suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių vadovai galėtų nuotoliniu būdu susitikti su Rytų partnerystės šalių lyderiais.

„Lietuva turėtų būti tarp tų valstybių, kuri yra neabejinga mūsų kažkada toje pačioje sąjunginėje valstybėje buvusių šalių likimui, jų likimas yra labai svarbus ir ES. (...) Čia yra puiki proga įrodyti, kad esame neabejingi, didiname dalyvavimą, matymą šitoje pasaulio vietoje taip pat“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Rytų partnerystės programa pradėta 2009 metais. Prie šios programos prisijungė šešios ES kaimynės – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina.

Ši programa skirta stiprinti politiniams ir ekonominiams ryšiams tarp ES ir jos Rytų kaimynių, padėti joms įgyvendinti svarbias reformas ir kartu užtikrinti saugią ir stabilią ES kaimynystę.

Kovoje su koronaviruso plitimu Armėnijai, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai Lietuvos Vyriausybė trečiadienį skyrė humanitarinės pagalbos už 100 tūkst. eurų.

A. Lukašenka neišreiškė noro gauti paramos

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neišreiškė noro gauti paramos, kuri padėtų kovoti su koronaviruso grėsmėmis, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mano tikslas buvo, jeigu yra kažkokių būdų padėti Baltarusijos pusei lengviau susidoroti su koronaviruso grėsme, mes esame tą pasirengę padaryti tiek patarimais, tiek priemonėmis“ – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

„Pokalbio metu prezidentas tiesiog padėkojo už tai, bet konkretaus noro gauti vienokio ar kitokio pobūdžio paramą jis neišreiškė“, – pridūrė jis.

G. Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Baltarusijos prezidentu, pasak šalies vadovo, Baltarusijos požiūris į pandemiją yra pasikeitęs.

„Iš tikrųjų aš matau, kad požiūris į koronavirusą kaip į grėsmę visuomenės sveikatai tikrai jaučiamas ir gerokai yra griežtesnis negu buvo prieš kurį laiką. Imamasi tam tikrų priemonių, kurias Baltarusijos prezidentas man išdėstė. Netikėti statistika aš neturiu pagrindo, nes nedisponuoju alternatyviais statistiniais duomenimis apie susirgimus ir apie jų dinamiką“, – kalbėjo G. Nausėda.

Baltarusijoje šiuo metu patvirtinta kiek daugiau nei 8 tūkst. koronaviruso atvejų, taip pat užregistruota 60 mirčių.

Balandžio pradžioje Lietuvos valdžios atstovai, tarp jų ir prezidentas G. Nausėda teigė, kad situacija dėl koronaviruso Baltarusijoje kelia nerimą, kad kaimyninė valstybė gali būti nevaldomas ligos židinys.

Tuomet šios šalies prezidentas A. Lukašenka ironizavo nematąs niekur skraidančio viruso, vyko sporto ir kiti masiniai renginiai. Jis ragino Lietuvos vadovą rūpintis „savo virusu“.

Baltarusija yra viena iš šešių Rytų partnerystės šalių. Kai kurioms iš jų – Armėnijai, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – Vyriausybė trečiadienį skyrė humanitarinės pagalbos už 100 tūkst. eurų.

Astravo AE nebus kliūtis bendradarbiauti Lietuvai ir Baltarusijai

Lietuva nekeičia kritiškos pozicijos dėl statomos Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje, tačiau abi šalys bendradarbiaus kitais joms rūpimais klausimais, teigia prezidentas.

Anot Gitano Nausėdos, ketvirtadienį kalbėdamas telefonu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, jis sulaukė patikinimo, kad Astravo problema netaps kliuviniu abiejų šalių santykiuose.

„Labai tiesiai paklausiau Baltarusijos prezidento, pasakydamas, kad mūsų pozicija Astravo atominės elektrinės ir nepirkimo elektros iš šios elektrinės atžvilgiu lieka ir ji bus nepakitusi: ar šis aspektas netaps kliūtimi bendradarbiauti ir kalbėtis visais kitais klausimais? Jo atsakymas buvo vienareikšmiškas: ne, tai netaps kliūtimi ir mes galime diskutuoti visais klausimais, kuriais yra galimybių rasti sutarimą“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

Atsakydamas į klausimą, ar buvo aptartas Lietuvos veto Europos Sąjungos ir Baltarusijos susitarimui dėl partnerystės pagrindų, G. Nausėda leido suprasti, kad klausimas susijęs būtent su Astravo AE.

„Dėl partnerystės viskas labai paprasta ir vakar tai buvo labai aiškiai įvardinta: mes (Lietuva – BNS) tikrai traktuojame Astravo atominę elektrinę kaip grėsmę mums tiek ekologinio, tiek ir nacionalinio saugumo požiūriu. Būtina imtis visų priemonių, kad streso testai, rekomendacijos pagal juos būtų įgyvendinti dar iki Astravo atominės elektrinės eksploatavimo pradžios“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, Baltarusijos vadovas užtikrino, kad ši šalis „neskubins dirbtinai šito proceso saugumo sąskaita“, nes po Černobylio katastrofos yra taip pat suinteresuota Baltarusijos piliečių saugumu.

Lietuva teigia, kad Astravo atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma pažeidžiant saugumo ir aplinkosaugos standartus. Minskas kaltinimus neigia.