Kadencijos pradžioje chaosas garantuotas

Po mėnesio startuos naujos savivaldybių tarybos. Tačiau teisinių neaiškumų – daugybė. Su nauju Vietos savivaldos įstatymu reikia suderinti per 50 teisės aktų, bet dalies nėra nė projektų.

Trūksta per 50 pataisų

„Aplinkos ministerijos (AM) – 23, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) – 20, kitų ministerijų dar po vieną ar kelis. Iš viso dar reikia priimti 53 įstatymų pataisas“, – vardija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė.

Vyriausybė tarp pagrindinių Seimo pavasario sesijai teikiamų teisės aktų nurodė ir projektus, kurie būtini, kad tinkamai būtų įgyvendintas naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas. Deja, didelės jų dalies ligi šiol nė neparengta.

Dar pernai rugsėjį Seimo komitetas atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad, birželio pabaigoje priėmus naują savivaldos teisinį reguliavimą, reikia ir poįstatyminių aktų pataisų. Ministerijos jas turėjo įregistruoti iki spalio pabaigos. To nenutiko, tad Seimo komitetas dar kartą paragino nedelsti. Deja, tik šiomis dienomis Seimą pasiekė SADM, Vidaus reikalų (VRM) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų (ŠMSM) projektai. Tačiau, pavyzdžiui, AM kelis žada pateikti iki kovo pabaigos, o didesnė dalis jų bus konsoliduota į Žemės įstatymo pakeitimus ir Seimą turėtų pasiekti tik balandį. Pasak L. Milonaitės, stengiamasi, kad bent jau socialinės srities dalykai būtų išsiaiškinti, kad neliktų neaiškumų, kaip mokėti socialines išmokas, nes tai aktualu daugybei žmonių.

Daug neaiškumų

Iki naujos kadencijos savivaldybių tarybų starto visų sklandžiam jų darbui būtinų įstatymų tarpusavyje suderinti gali nepavykti. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) administracijos direktorė Roma Žakaitienė sako, kad tai ir kelia merams daugiausia nerimo. Teisinio reguliavimo spragos ir teisinis neapibrėžtumas gali sutrikdyti vietos savivaldos funkcionavimą, paslaugų gyventojams teikimą.

Pakeitimų tikrai daug. Juk savivalda labai daug daro socialinės rūpybos, sveikatos, švietimo, susisiekimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, savivaldybių darbas nemažai susijęs su Žemės įstatymo pakeitimais. „Labai įdėmiai žiūrime, kad nebūtų pažeistos kompetencijos ir atsakomybės, ką gali daryti meras, o ką jo įgaliotas administracijos direktorius, kur reikalaujama, o kur ne tarybos sprendimų. Tačiau aiškumo nėra. Jei kils kokių ginčų, o teisinė bazė nebus sutvarkyta, atsiras kreipimųsi į teismus. Jis turės vadovautis tuo, kas rašoma įstatyme. Pagrindinį Vietos savivaldos įstatymą turi atitikti ir specialieji įstatymai, reglamentuojantys visuomeninius santykius atskirose srityse, kurias turi įgyvendinti savivalda“, – pabrėžia R. Žakaitienė.

Nerimas: R. Žakaitienė pabrėžia: svarbiausia – kad dėl  tarpusavyje  nesuderintų teisės aktų nesutriktų paslaugos, kurios teikiamos savivaldybių gyventojams, verslui, viešieji pirkimai, įvairių sutarčių ir ES projektų vykdymas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Be to, priduria ji, kai jie visi bus tarpusavyje suderinti, dar reikės daugybės atitinkamų Vyriausybės nutarimų, kurie detalizuos tam tikras įstatymų nuostatas, ir dar daugiau – įvairių ministrų įsakymų, kur bus nustatomos įvairios tvarkos, pavyzdžiui, susijusios su atliekų tvarkymu, vandentvarka, naminių gyvūnų priežiūra ir kitais dalykais.

„Labiausiai gąsdina, kaip viskas vyks, ar gyventojai, verslas neįstrigs kažkokiose nežinomybėse, kas kurį dokumentą turi pasirašyti, tam reikia mero potvarkio ar gali būti administracijos direktoriaus įsakymas, kur reikia, o kur ne ir tarybos sprendimo. Tokio pasimetimo merai labiausiai ir baiminasi“, – sako R. Žakaitienė, apgailestaudama, kad LSA prašymai neužvilkinti projektų pateikimo nebuvo išgirsti.

Pasak jos, nors Vietos savivaldos įstatymas priimtas dar pernai vasarą, apie sklandžiam savivaldybių darbui teisės aktų pataisas niekas labai rimtai negalvojo, tik dabar ministerijos suskubo rengti reikalingas pataisas. „Svarbiausia – kad nesutriktų paslaugos, kurios yra teikiamos savivaldybių gyventojams, verslui, viešieji pirkimai, įvairios sutartys, ES projektai. Reikia suvokti, kad merui atsiranda labai daug funkcijų, kurių jis anksčiau nevykdė, – tai darė administracijos direktorius“, – pabrėžia R. Žakaitienė.

Prognozuoja sumaištį

„Daug „bardakėlio“, ir kam to reikėjo. Manau, tai milžiniškas nesusipratimas, kurio vertė – keli milijardai eurų, visų pirma ES lėšų, nes merai neturės komandų, jie bijos pasirašyti dokumentus, svarstys juos po pusę metų, o jei pasirašys, kas nors pasakys – ką čia pasirašei. Merams neliks saugumo jausmo, o darbas be saugumo jausmo nebus toks sklandus, koks turėtų būti. Todėl mano išvada vienareikšmiška: Lietuva stagnuos, bus prarasta milijardai eurų. Savivaldybėse, kur nėra daugumos, pavyzdžiui, Vilniuje, iš viso neįsivaizduoju, kaip jie sugebės dirbti“, – nauju Vietos savivaldos įstatymu piktinasi dabar jau trečiai kadencijai perrinktas Šiaulių meras Artūras Visockas. Jo įsitikinimu, ligšiolinis savivaldos įstatymas buvo geriausias, jį reikėjo įteisinti, to merai ir prašė.

Dabar bemaž kasdien A. Visocko darbotvarkėje – konsultacijos dėl neaiškumų naujame įstatyme. „Jau metus tai darome. Tikslių atsakymų nei iš VRM, nei iš Teisingumo ministerijos (TM) negauname. Vyriausybė jau beveik prieš metus turėjo parengti poįstatyminių teisės aktų projektus, bet tai daroma tik dabar. Gėda visam tam aparatui. Nesulaukdami atsakymų dėl įstatymo neaiškumų, konsultuojamės su savo teisininkais, tarpusavyje, vyksta nuolatinė diskusija. Gaila tų merų, kurie ateis savo pirmą darbo dieną, o anksčiau buvusios komandos nebus parengusios tam tikrų dalykų“, – neabejoja šiaulietis.

Labai įdėmiai žiūrime, kad nebūtų pažeistos kompetencijos ir atsakomybės, ką gali daryti meras, o ką jo įgaliotas administracijos direktorius.

Pasak jo, kyla daugybė klausimų, į kuriuos daugybė merų ir administracijų direktorių neturės atsakymų, chaosas prasidės nuo pat pirmųjų tarybų posėdžių. Juose tarybų nariai prisieks, bet pagal naują įstatymą prasidės tarybos narių migravimas. Lig šiol meras, jo pavaduotojai likdavo tarybos nariais, tik administracijos direktoriaus nebūdavo joje. Dabar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai lakstys po visą Lietuvą priiminėti naujų tarybų narių priesaikų, kai kas iš tarybos taps vicemerais, o kartu neteks ir tarybos nario mandato, tad rinkimų sąrašas pasislinks.

Pirmame posėdyje tarybos sudarys komitetus, šie išsirinks pirmininkus, nes komitetus reikia tvirtinti taryboje, ligi šiol užteko mero potvarkio. A. Visockas stebisi, kad sakoma, jog pagal naują įstatymą meras stiprėja, tačiau jis net negali potvarkiu patvirtinti komiteto vadovo.

Liko dviprasmybių

„Bus daug chaoso, neaiškių teisės aktų, daug interpretacijų. Meras taps pažeidžiamas, nes vieni darys vienaip, kiti – kitaip, kol naujo įstatymo nuostatų traktavimas bus išsiaiškintas teismuose. Tačiau kas tikrai sukurta, tai galimybė nušalinti merą nuo jo darbo bet kurią dieną, jei tik kas panorės, kadangi yra teisinis chaosas, ir jame neaišku, kaip tiksliai reikia veikti“, – kritikuoja A. Visockas.

Pasak jo, jau pati pirmoji naujos sistemos klaida, kad gyventojai renka savo atstovus į tarybą, taip pat ir merą, balsuoja už jį kaip vadovą, galintį jiems atstovauti, turintį savo programą, joje apibrėžtą kryptį. Viso to nelieka. Jis turės išeiti iš tarybos, kaip ir jo pasirinkti vicemerai, jei šie bus tarybos nariai.

A. Visocko manymu, keista logika, kas galės pavaduoti merą. Dabar viskas aišku – vicemerai, o pagal naują įstatymą vienais klausimais – taryba, kitais – tarybos narys, trečiais – vicemeras.

Padariniai: pasak A. Visocko, bus daug neaiškumų, teisės aktų interpretacijų. Tačiau kas tikrai sukurta, tai galimybė nušalinti merą nuo jo darbo bet kurią dieną, nes yra teisinis chaosas, ir neaišku, kaip tiksliai reikia veikti. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Atsiranda dar vienas stebuklas – merui užkraunama darbo penkis ar dešimt kartų daugiau, palyginti su ligšioliniu, bet tuo pačiu įstatymu silpninama mero politinio pasitikėjimo komanda“, – stebisi Šiaulių galva. Ligi šiol mero siūlymu atsirasdavo sekretoriatas, ir taryba jo pakeisti negalėjo, jei to nenori meras. A. Visockas kritikuoja, kad pagal naują įstatymo versiją bet kurią savaitę bet kurią dieną tarybos narių grupė galės revizuoti mero politinio pasitikėjimo komandą ir pakeisti jos skaičių – buvo devyni, po mėnesio – keturi, paskui – šeši, priklausomai nuo oro bangavimo. Kaip merui surinkti komandą, kai jai negali garantuoti kadencijos?

„Viena vertus, užkraunama labai daug darbų, kita vertus, silpninamas mero aparatas. Bandoma pasakyti, kad meras stiprėja, tačiau viskas yra atvirkščiai. Meras iš esmės silpsta“, – mano meras. Jis piktinasi, kad naujame įstatyme dviprasmybių ir neaiškumų begalė, net, atrodo, ir paprastuose dalykuose, pavyzdžiui, mero ir savivaldybės kontrolieriaus ataskaitos. Jo vertinimu, ir ten padaryta visiška košė, neaišku, kaip tai daryti, vienoje vietoje kalbama viena, kitoje – kita.

Daug „bardakėlio“, ir kam to reikėjo. Manau, tai milžiniškas nesusipratimas, kurio vertė – keli milijardai eurų, visų pirma ES lėšų, nes merai neturės komandų.

Pokyčių daugybė

Pasak R. Žakaitienės, su naujuoju Vietos savivaldos įstatymu keičiasi tikrai labai daug dalykų, o neaiškumų iš tiesų gausybė. Savivaldybėje kaip administraciniame vienete atsiranda dvi institucijos, ir abi yra rinktos. Atstovaujamoji – savivaldybės taryba, kurios nariai renkami, ir vykdomoji – savivaldybės meras, kuris kartu yra ir savivaldybės vadovas, vadinasi, ne tik politikas, bet ir vykdomoji institucija, taigi atsiranda vykdantis politikas, ir dėl to kyla daugybė klausimų.

Nauja ir tai, kad meras, nebūdamas tarybos narys, pirmininkauja jos posėdžiams ir pasirašo sprendimus, rengia ir teikia jos darbotvarkes, teikia jai įvairius klausimus, bet balsuoti negali.

Jei tarybos sprendimas merui atrodo prieštaraujantis kažkokiems įstatymams, savivaldybės tarybos patvirtintam biudžetui ar dar kuo netinkamas, jis turi veto teisę. „Tarp politikų buvo ginčų, ką veto reikš. Meras galės pasiūlyti sprendimą keisti, bet taryba, įvertinusi mero pastabas, gali joms pritarti, bet gali jas ir atmesti. Tam reikės pusės visos tarybos narių balsų ir dar vieno balso“, – aiškina R. Žakaitienė.

Ji vardija ir kitas svarbias naujoves. Šiandien vykdomoji institucija yra administracijos direktorius, o pagal naują įstatymą savivaldybės administracija yra kaip biudžetinė įstaiga, vadovaujama administracijos direktoriaus. Jis turi savo, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcijas: skiria ir atleidžia darbuotojus, valdo administracijos biudžetą, organizuoja jos darbą. Tačiau, palyginti su ligšiolinėmis funkcijomis, jos labai susiaurėja.

Nauja ir tai, kad meras dabar turės vadinamąją politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų komandą. Į ją meras gali pasikviesti tarybos narių, bet jie iš karto praranda tarybos nario mandatą. Taip bandoma labai ryškiai atskirti atstovaujamąją – sprendimų priėmimo instituciją ir vykdomąją – sprendimus įgyvendinančią instituciją.

Vicemerais gali būti tik ne tarybos nariai (priklausomai nuo tarybos narių skaičiaus, jų gali būti nuo dviejų iki keturių). Meras pateikia tarybai vicemero kandidatūrą, jei taryba jai nepritaria, pateikia kitą, bet jei ir ši nesulaukia pritarimo, pats nutaria, kurią iš jų pasirinkti. Meras pats skiria ir administracijos direktorių, dėl jo nereikia nė tartis su taryba.

R. Žakaitienė atkreipia dėmesį, kad labai išauga mero atsakomybės. Kai kuriuos darbus jis gali įgalioti daryti administracijos direktorių, gali duoti jam tiesioginių pavedimų. Tačiau meras turi tam tikrų atsakomybių, už kurias atsako tik jis pats ir tik jis savo potvarkiu gali tvirtinti sprendimus.

Pagal naują įstatymą įdomioje situacijoje atsiduria vicemerai. Jie vykdo tik tuos pavedimus, kuriuos paveda ar nustato meras, – koordinavimo, priežiūros, bet vicemeras negali vykdyti mero pareigų ir jo funkcijų. Vicemerui mero pavadavimas leidžiamas tik tada, kai meras atostogauja ar suserga, ir tas pavadavimas trumpalaikis. Pavaduodamas merą, vicemeras negalės vesti tarybos posėdžio. Tada jam pirmininkaus tarybos paskirtas kuris nors tarybos narys. Jei tai trumapalaikis mero pavadavimas, tas tarybos narys gali ne tik vesti posėdį, pasirašyti jo priimtus dokumentus, bet ir balsuoti. Tačiau jei mero nelieka ilgam, pavyzdžiui, jo nušalinimo atveju ar jam mirus, laikinai mero pareigas gali eiti tik tarybos narys, tačiau tokiu atveju jis netenka teisės balsuoti, iki naujo mero išrinkimo ar situacijos išsiaiškinimo jis, kaip ir meras, turi atsisakyti savo tiesioginio darbo, gauna mero atlyginimą, bet negali gauti jokių kitų pajamų.

Įstatymu nuo šių metų balandžio 1 d. numatytas ir merų kadencijų skaičius – daugiausia trys. Tad dabar išrinkti merai galės būti perrinkti dar du kartus.

R. Žakaitienės manymu, beveik 100 proc. chaoso pradėjus dirbti pagal naują Vietos savivaldos įstatymą išvengti nepavyks. Merams, kurie dirbs ne pirmą kadenciją, bus kiek lengviau, nes jie matė įstatymo keitimo procesą, LSA konsultavosi su ministerijomis ir Seimu ir rengė mokymus merams, aiškino, kaip bus reglamentuojama viena ar kita sritis. Tačiau išrinktiems pirmą kartą bus daug sunkiau.

R. Žakaitienė primena, kad LSA ir merai labai norėjo, kad, keičiant Vietos savivaldos įstatymą ir Konstituciją, nebūtų keičiamas mero statusas, liktų tęstinumas to, ką jie dirbo jau dvi kadencijas, kai merai rinkti tiesiogiai. Tačiau politikų valia buvo kitokia.


Šiame straipsnyje: rinkimaisavivaldos rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Viačeslav

Viačeslav  portretas
Kovoje su priešais ruskiais Privalu patiems ir "Sriebti" susiklosčiusę teisinę Sumaištį...,- tik Savivaldybių tarybų mandatai! tinkamiausias įrankis tam..., Atpažystant savę ir Priešus savo

Po metų

Po metų  portretas
Ramu ,Kaunas ŝvarus - jedinstvenikai paduxinti viskas juda geryn.

Loa

 Loa portretas
Ramu ,Kaunas ŝvarus -koncervai paduxinti viskas juda geryn.
VISI KOMENTARAI 61

Galerijos

Daugiau straipsnių