– Kaip manote, kodėl  socialdemokratai  sulaukė tokio pasisekimo per rinkimus – laimėjo daugiausiai merų postų?

– Tai – ne socialdemokratų nuopelnas. Sakyčiau, lėmė du dalykai – demografija kito, mes matėme, kad anksčiau ar vėliau tas virsmas turi įvykti, nes visai kitoks rinkėjų kontingentas telkiasi Vilniaus rajone. Antras dalykas, kuris, manau, sužaidė labai stipriai, – mobilizacija. Per antrą turą žmonės patikėjo. Čia pasistengė ir influenceriai, kurie bandė visa tai pastumti ir ta mašina pajudėjo. Rinkėjai buvo aktyvūs, išėjo balsuoti ir įvyko virsmas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūsų manymu, socialdemokratai po daug metų taryboje turės daugumą. Tad pagal naujas žaidimo taisykles ir merų galias, ar tas laimėtojas toliau jaus laimėjimo pergalę?

– Čia priklausys, kaip jie nuspręs elgtis. Lenkų rinkimo akcijai dabar yra labai ryškus ženklas, kad jiems reikia keisti taktiką ir strategiją. Tai, kas veikė prieš trisdešimt metų, dabar jau nebeveikia, nes atsirado visai kitas rinkėjų kontingentas. Ir tu negali kalbėti jau vien savo etninei grupei. Jau reikia kalbėti truputėlį plačiau, ką ir darė socialdemokratai. Jie paėmė lenkų tautybės žmogų. Tai, sakyčiau, jeigu Lenkų rinkimo akcija norėtų pakonkuruoti, jiems reikėtų išstatyti lietuvį ar lietuvę iš savo pusės ir pasakyti: „Žiūrėkite, mes irgi plačiau mąstome, ne tik etniniu principu“. Ar jie taip elgsis, – atviras klausimas.

Buvo daug tokių kultūrinių karų, kurių metu konservatoriai dažnai būdavo tapatinami su Laisvės partija. Ir šioje vietoje jie nukentėjo, nes Lietuvoje rinkėjai yra vis dar pakankamai konservatyvūs.

 

– Vilniaus mieste taip pat buvo ganėtinai neaiški kova – daugiau buvo už ar prieš?

– Sunku pasakyti, nes buvo ir to, ir to. Akivaizdu, kad Valdas Benkunskas nesukėlė tokios pačios euforijos kaip Remigijus Šimašius per pirmąją kadenciją. Vadinasi, už jį balsuojančių nebuvo tiek daug. Ir buvo daug tų, kurie tikrai balsavo prieš Artūrą Zuoką, nes žinojo, ko galima iš jo tikėtis. Tas praeities šleifas jam tikrai nepadeda. Čia irgi įvyko tokia mobilizacija kaip Vilniaus rajone.

– Kai kas šiuos rezultatus bando sieti su būsimais Seimo rinkimais kitų metų gegužę. Tačiau dalis apžvalgininkų sako, kad nereikėtų sutirštinti spalvų. Kai kurių partijų procentiniai punktai rodo, kad nėra taip blogai…

– Šiaip per Seimo rinkimus tas švytuoklės principas visada galioja. Jei ta švytuoklė staiga sustotų ir nebegaliotų, ir dabartinė valdančioji dauguma išsaugotų savo daugumą, tai būtų vos ne stebuklas. Būtų netikėta, nes visada poziciją keičia opozicija. Taip jau yra. Vien buvimas valdžioje konservatoriams buvo skausmingas. Laisvės partijai – panašiai. Na, o Liberalų sąjūdžiui – visiška sėkmė. Ir – dviem merais daugiau. Dabar jie turi devynis merus. Tokį rezultatą jie buvo pasiekę tik 2015-aisiais, kai turėjo dešimt merų. Jie pasirodė stipriai, nenukentėjo būdami koalicijoje. Tada kyla klausimas, ką bendro konservatoriai turi su Laisvės partija. Galbūt čia yra kažkokia ideologinė krizė, nes ne per seniausiai buvo daug tokių kultūrinių karų, kurių metu konservatoriai dažnai būdavo tapatinami su Laisvės partija. Ir šioje vietoje jie nukentėjo, nes Lietuvoje rinkėjai yra vis dar pakankamai konservatyvūs.

– Na, o pabaigai pakalbėkime apie Anykščių mero rinkimus.

– Čia gaunasi įdomi dilema. Ta prasme, kad tas žmogus, kuris yra teistas, jam teismas draudžia dirbti valstybės tarnyboje, bet leidžia vadovauti valstybės tarnyboje dirbantiems žmonėms. Iš esmės ta mero pozicija yra dar aukštesnė, tad kertasi su logika. Vadinasi, teistas žmogus gali eiti į aukštesnę poziciją ir vadovauti, bet negali pats dirbti valstybės tarnyboje. Aišku, čia yra tas demokratinis – rinkiminis – momentas, bet matosi, kad mūsų teisinė sistema nebuvo susidūrusi su tokia situacija ir jai, akivaizdu, nepasiruošusi. Ir nors žmonės žino kandidato istoriją, jo praeitį, vis dėlto išrenka. Tai yra tarsi netiesioginė indikacija, kad žmonės nepasitiki teisine sistema.