„Finansų ministerija žino tas indikacijas, jie turi savo skaičiavimus, premjerė irgi tikrai nemažai dėmesio skiria statutiniams pareigūnams. Tai biudžete, pagal galimybes, bus skiriama maksimaliai, kiek galima, įvertinus ir kitų poreikius, nes turime ir mokytojus, ir kultūros darbuotojus, turime tikrai labai nemažą valstybės darbuotojų ekosistemą“, – interviu BNS trečiadienį sakė ministras.

„Biudžeto subalansavimas yra nemažas iššūkis“, – teigė jis.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) praėjusią savaitę išplatino rezoliuciją, kurioje reikalaujama statutinių atlyginimams skirtą fondą padidinti 30 proc., palyginti su šiais metais.

„30 proc. yra siekis, kurį mes galime užsibrėžti, eiti į priekį, bet jis neturi išbalansuoti visos biudžetinių įstaigų sistemos“, – kalbėjo ministras.

Kitos interviu temos:

* Siūlymais griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą bus siekiama užkardyti meteorologinių balionų incidentus;

* Viešojo saugumo tarnybą norima paversti žandarmerijos tipo įstaiga;

* Įgyvendinant Europos Sąjungos Migracijos paktą, svarstoma priimti dalį migrantų ir mokėti dalį solidarumo įnašo;

* Tikisi novatoriško Migracijos departamento vadovo, nes organizacija pasikeitė;

* Įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.

– Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį po valdančiųjų frakcijų susitikimo su finansų ministru sakė, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta didinti finansavimą pareigūnų atlyginimams. Kiek numatyta juos didinti?

– Šiandien konkrečios sumos dar neturime, bet turime orientacinius skaičius, pagal kuriuos modeliuojama, kaip galėtų keistis atlyginimai ir pareigūnų finansavimas. Pagrindinis mūsų siekis išlieka, kad pareigūnai, kurie turi užtarnautą pensiją ir pasilieka dirbti mūsų tarnyboje, galėtų gauti kompensaciją. Devynioliktosios Vyriausybės projektuose buvome įdėję iki 400 eurų, tai stengiamės, kad suma būtų panaši.

Aišku, turėsime kelti ir minimalią algą gaunančių pareigūnų darbo užmokestį. MMA (mėnesio minimali alga – BNS) didėja, tas turėsime pakelti ir apatinę kartelę. (...) Padidės ir kitų grupių koeficientai, (...) peržiūrime kiekvienos kategorijos statutinių pareigūnų uždarbius, analizuojame. Gavę tikrą sumą pateiksime projektą. Bet pagrindinis siekis orientuotas į mažiausiai uždirbančiuosius ir tuos žmones, kurie turi užtarnautą pensiją, bet yra pasiruošę toliau tarnauti, turi tam pajėgumų, turi noro. Tokių tikrai yra nemažai, policijoje yra apie 30 proc. tokių pareigūnų, kitose institucijose irgi ne mažiau.

Tačiau, kad sumažintume pareigūnų trūkumą, turime galvoti ir apie jaunus pareigūnus, kurie ateitų pas mus. Kompleksiškai į tai žiūrime, mes einame ir su švietimo sistema, turime pasirašytą sutartį su Mykolo Romerio universitetu (MRU), kur integruojame savo profesines mokyklas, policijos ir pasieniečių mokyklas į bendrą sistemą, užskaitant kreditus, kurie būtų vertinami einant į aukštąją mokyklą.

Jau planuojama ir nauja teisėsaugos pareigūnų programa, pagal kurią dalis pareigūnų turės galimybę baigti vieną semestrą policijos ar pasieniečių mokykloje, gauti tą kvalifikaciją, iškart dirbti ir taip baigti universitetą. Tai einame tuo keliu – švietimas ir finansavimas. Tikimės, kad pavyktų maksimaliai pagal mūsų planus padengti tą poreikį. Bet aišku, suprantame ir biudžetą, nereikia pamiršti, kad irgi dalyvaujame taupyme, irgi minusavome iš sistemos beveik 14 mln. eurų, kurie tikrai skaudžiai mus paliečia.

Beturime kokių nors didelių investicinių projektų, tad pasitempiame su išlaidomis, bet kalbant apie investicijas, apie įrangą, tai yra irgi svarbu, kad žmonės, kurie ateina, ypač jaunimas, pamatytų šiuolaikišką įrangą, turėtų šiuolaikiškus automobilius darbui, būtų aprūpinti. Mums tai rūpi. Paruoštas, aprūpintas ir patenkintas savo padėtimi pareigūnas yra stabilumo pagrindas valstybėje.

– Kaip suprantu, šiomis priemonėmis bandote kažkiek atliepti tai, apie ką kalba institucijų vadovai? Generalinis policijos komisaras kalba apie pareigūnų trūkumą, Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovybė yra teigusi, kad apie 30 proc. vietų neužpildytos.

– Taip, mes matome, kad situacija gali pablogėti, jeigu išeis tie darbuotojai, kurie gali išeiti į pensiją. Todėl bandome juos paskatinti pasilikti tarnyboje. Aišku, tai priklausys ir nuo tos sumos, kurią galėsime suteikti, bet galvojame, kad tai būtų ne mažiau 400 eurų. (...) Bet turime turėti galvoje ir demografinę situaciją Lietuvoje. Nereikia pamiršti, kad dėl žmonių konkuruojame ir su kariuomene, ir su verslu, ir su kitais sektoriais. Žmonių yra tiek, kiek jų yra. Kasmet pritraukti į tarnybą tūkstantį jaunuolių, kai gimsta apie 20 tūkst., tikrai yra iššūkis, bet su juo turime kaip nors susitvarkyti.

Paruoštas, aprūpintas ir patenkintas savo padėtimi pareigūnas yra stabilumo pagrindas valstybėje.

– Minėjote šiuolaikiškus automobilius, bet generalinis komisaras neseniai minėjo modernios vakarietiškos ginkluotės trūkumą. Ar planuojate artimiausiu metu naujų įsigijimų?

– Taip, turime planų. Baigėsi ir senų tam tikrų ginklų rūšių galiojimas, tarnavimo laikas, atsiranda naujos kartos ginkluotės, kuri tikrai yra veiksmingesnė, suteikia daugiau saugumo pareigūnui. Tokie įsigijimai tikrai planuojami, bet kaip ir sakiau, esame labai suspaustame biudžete, tad pirmiausia galvojame apie atlyginimus, finansinį pareigūnų pasitenkinimą, jeigu galima taip pasakyti. Antra, orientuojamės į pareigūnų išlaikymą. Trečia, investicijos, statome poligoną, turime ir jam rasti pinigų.

– Tai koks bus kitų metų vidaus reikalų sistemos biudžetas, palyginti su šiemet?

– Dar neturime skaičių, sunku indikuoti, bet pirmas skaičius yra minus 14 mln. eurų beveik. Antras skaičius – statutiniams pareigūnams skirta suma, kuri padidės ne tik Vidaus reikalų ministerijai, bet ir Teisingumo, Finansų ministerijoms, visur, kur yra vidaus tarnybos pareigūnai.

– Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) praėjusią savaitę iškėlė reikalavimą, kad pareigūnų atlyginimų fondas kitąmet būtų 30 proc. didesnis. Tai kiek arti šio skaičiaus bus atlyginimams skiriama biudžeto eilutė?

– 30 proc. yra labai dideli pinigai. Tarkime, atlyginimų fondas yra 500 mln. eurų, sudėjus visų vidaus statutinių organizacijų, tai 30 proc. – 150 mln. eurų – yra labai dideli pinigai, apie kuriuos reikėtų kalbėti. Finansų ministerija žino tas indikacijas, jie turi savo skaičiavimus, premjerė irgi tikrai nemažai dėmesio skiria statutiniams pareigūnams. Biudžete, pagal galimybes, bus skiriama maksimaliai, kiek galima, įvertinus ir kitų poreikius, nes turime ir mokytojus, ir kultūros darbuotojus, turime tikrai labai nemažą valstybės darbuotojų ekosistemą. Biudžeto subalansavimas yra nemažas iššūkis.

– Kaip suprantu, tas skaičius bus toliau 30 proc., negu arčiau jo?

– 30 proc. yra siekis, kurį galime užsibrėžti, eiti į priekį, bet jis neturi išbalansuoti visos biudžetinių įstaigų sistemos, nes palyginti su kitais valstybės tarnautojais, ne statutiniais pareigūnais, tai ten atlyginimai kai kur atsilikę dar daugiau.

– Profesinės sąjungos dar kelia tokią idėją, kad kaip krašto apsauga, taip ir statutinių įstaigų finansavimas galėtų būti siejamas su bendruoju vidaus produktu (BVP). Matant išaugusią tarnybų svarbą dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, matytumėte poreikį siekti partijų susitarimo dėl statutinių įstaigų finansavimo?

– BVP yra tokia žyma, kur galbūt gali pasilyginti su kitomis valstybėmis, pažiūrėti, kaip mes atrodome. Tokių susitarimų gal nėra kitose valstybėse, yra skirtingos biudžeto formavimo metodikos. Atliekame analizes, bet gal nereikia, kad visos sritys to paties prašytų, reikalautų, kalbant apie mokytojus, pensininkus, valstybės tarnautojus, kurie išvis neturi jokio susitarimo, bet turi tikrai nemažai darbo, pastangų deda tam, kad valstybė mūsų klestėtų ir funkcionuotų. Tai Vyriausybė gali daug dalykų padaryti ir be tų susitarimų.

(...) Šiandien tikrai nėra labai daug sričių, kur galėtume pasakyti, kad taip, čia galime sutaupyti. Tie poreikiai yra premjerės ir finansų ministro rankose. Tai, ko prašo profesinės sąjungos, tai ir mes to paties norime, bet realybė yra tokia, kokia yra, reikia rasti kompromisą, subalansuoti visus poreikius.

– Biudžetas rengiamas pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, ar Kristupas Vaitiekūnas labiau sukalbamas nei Rimantas Šadžius?

– Matote, matematika yra tokia. Skaičiai, kurie yra ant popieriaus, jie yra tokie, kokie buvo ir prie pono Šadžiaus, ir prie pono Vaitekūno. Jie nepasikeitė. Mes vis tiek esame tose ribose, kur turime rasti kompromisą. Vyriausybė pasikeitė pakankamai ženkliai, tad ta diskusija prasidėjo iš naujo, jei net vienas pasikeistų ministras, tai jau turėtume tą diskusiją iš naujo pradėti (...).

– Savaitgalį iš Baltarusijos į Lietuvą pateko kelios dešimtys meteoroliginių balionų. Jūs dabar kalbate apie atsakomybės griežtinimą už kontrabandos gabenimą, bet balionų problema tęsiasi jau apie metus. Kodėl apie šias priemones kalbama tik dabar?

– Devynioliktoje Vyriausybėje apie tai galvota irgi, bet galbūt tai nebuvo taip aktualu, tiek daug triukšmų nebuvo, tai nebuvo pirmalaikiai mūsų darbai. Šiuos pakeitimus esame numatę rudens sesijoje pateikti. Sakyčiau, kad meteorologinių balionų ir dronų klausimas yra kompleksinis. Šiandien jau turime Valstybės gynimo tarybos sprendimą, pagal kurį mūsų pasieniečiai ir VST pareigūnai įtraukiami į oro gynybą. Tai yra žingsnis ta kryptimi, kad žinotume, kada numušinėti, nenumušinėti, jeigu numušinėti, tai kokiu ginklu, kada ir kaip.

(...) Taip pat turėsime susitikimą su kriminalistais, kurio metu bus apsikeista patirtimi, sukoordinuota veikla, kaip galima geriau veikti tokius (kontrabandininkų – BNS) tinklus. Šiuo atveju tikrai labai stipriai padirbėsime. Su prokuratūra taip pat kalbėjome, išeis į teismus jau apjungti tie atvejai. Tai irgi kokybinis žingsnis. Šiais metais, gal net šį ar kitą mėnesį tos bylos turi pasiekti teismą, ir tikrai džiugu, kad tai bus rimtas signalas, kad baikite jau, čia ne tik baudos bus, bet bus ir rimčiau, laukia griežtesnė atsakomybė.

(...)  Kriminalistai, prokuratūra, pasieniečiai, kariuomenė veikia kartu. O kalbant apie kontrabandą, čia nėra vienos dienos klausimas, bet reikia atmušti tą norą, nes jei juodas biznis neapsimoka, tai ir nebus daromas. Juk neleidžiami tie balionai, kad va noriu čia jį paskraidinti. Mes dirbsime, kad atsirastų griežtesnė atsakomybė, kad atsakytų ne tik už kontrabandą, bet ir už tokius atvejus, kaip šis, kai sutrikdomas oro uosto darbas, reikės padengti nuostolius, kurie bus patirti.

Biudžeto subalansavimas yra nemažas iššūkis.

– Nuo pernai pareigūnai gali numušinėti balionus ir dronus. Kiek, jūsų žiniomis, buvo tokių atvejų?

– Prieš dronus dažniausiai naudojama antidroninė įranga, elektroninės kovos priemonės, tai tokių atvejų per mėnesį pora būna. (...) Čia kalbame apie pasieniečius, dažniausiai tie dronai neaukštai skrenda, yra buitinio tipo, sakysime, kur parduotuvėje galima nusipirkti, nekalbame apie „Gerberas“ ar „Shahedus“. (...) Šaudyti, su tais ginklais, kuriuos turime, galima pabandyti, bet jie nėra tinkami. Aukščiai yra pakankamai dideli, kontrabanda dažniausiai vykdoma nakties metu, tai tu turi šaudyti kažkur į tamsumą. Čia nėra išeitis. Dronus reikia paveikti su antidronine įranga, o balionai skrenda ir penkių ar šešių kilometrų aukštyje, joks kulkosvaidis nepasieks tokio aukščio. Reikia žinoti, kur jis nusileidžia, ir toje vietoje vykdyti operatyvinę veiklą tam, kad užkardytume bet kokią galimybę paimti tas kontrabandines cigaretes.

– Kalbame apie balionus su cigaretėmis, bet vietoj rūkalų ten galėtų būti ir daug pavojingesnis krovinys. Matome, kaip dėl meteorologinių balionų sustojo oro uosto veikla. Tai ar nėra mūsų strateginių objektų, kaip oro uostas, apsauga pakankamai nuoga, jei jį paralyžiuoti gali, kaip kai kurie žmonės pasakytų, balionėlis su cigaretėmis?

–  Aš nežinau viso „Oro navigacijos“ algoritmo, kada priimamas sprendimas uždaryti (oro erdvę – BNS). Jei būtų masinis antskrydis, tai būtų priimtas panašus sprendimas. Balionas paleistas kažkur prie Varėnos gali atskristi į Vilnių labai greitai, čia yra 20 minučių klausimas. Bet, sakau, mūsų tikslas, kad nebūtų noro paleisti tuos balionus. O noras greičiausiai, mano manymu, turėtų dingti, jeigu iš to nebus galima uždirbti.

– Bet pasieniečiai gali, pavyzdžiui, identifikuoti, ar balionas neša pavojingesnį krovinį nei cigaretės?

– Ganėtinai sudėtinga pasakyti, kas yra dėžėje, bet nėra tikėtina, kad tokie balionai galėtų būti naudojami diversiniams dalykams, nes jais pataikyti į konkrečią vietą labai sudėtinga dėl oro masių judėjimo. Tai nekontroliuojamas procesas.

– Kaip pasikeitė pasieniečių bendradarbiavimas su kariuomene po vasaros incidentų, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido „Gerbera“ tipo dronai?

– Tikrai pasikeitė. Visi atvejai pranešami kariuomenei, kariuomenė irgi iškart siunčia užklausimus pasieniečiams, vyksta nuolatinis kontaktas, sudaryti kanalai, per kuriuos informacija juda labai greitai, patikslinama informacija, nes stebėjimas radarais irgi reikalauja tam tikrų patikrinimų, nes ten gali būti ir paukščių būrys, dar kas nors.

Pasieniečiai visada padeda kariuomenei nustatydami arba patikrindami atvejus, kas tai iš tikrųjų, jeigu yra užklausimas. (...) Kita vertus, labai geras ir VGT sprendimas galvoti bendrai apie oro gynybą su visomis tarnybomis. Suprantame, kad ši užduotis daugiausiai tenka kariuomenei, bet mes turime galvoti apie civilinę, kritinę infrastruktūros apsaugą. Ir šiuo atveju mes suprantame, kad nebūsime kariuomenė. Kariuomenė yra kariuomenė. Bet tam tikro lygio aprūpinimas ginklais ir informacijos gavimas būtinas tam, kad mes galėtume veikti vienoje sistemoje.

Matome išmoktas pamokas iš Ukrainos, važiavo ir VST mūsų generolas į Nacionalinę gvardiją, sėmėsi patirties, turėsime suplanuotą vizitą čia, pas mus, Nacionalinės gvardijos, irgi žiūrėsime, kaip kas veikia. Pasieniečiai – mūsų pirmas tas rubežius žemės – galvojame, kaip panaudoti infrastruktūrą, kokių reikia detektorių sumontuoti, kokių kamerų papildomai, kur tas kameras nukreipti kartu su kariuomene. Paišome  bendrą planą, aišku, jis reikalauja laiko ir finansavimo, bet žinome, ką reikia daryti. Čia yra ir greitų sprendimų, yra ir tokių ilgesnių, bet viskas daroma.

– Ar VST paveža visas jai priskirtas atsakomybes? Kalbama ir apie oro gynybą, daugėja ir strateginių objektų, kuriuos reikia saugoti, o vadovybė kalba apie pareigūnų trūkumą. Tai kiek VST yra pajėgi pakelti besiplečiantį atsakomybių kraitį?

– Šiais metais atsirado naujų saugotinų objektų, tai tie iššūkiai, kurie buvo papildomi, mes juos įgyvendinome. Finansavimo klausimas išlieka, turime dabar tam tikrą trūkumą, nes VST padeda ir pasieniečiams. Jie sulaiko ir dalyvauja vidinėje sienos kontrolėje. Tarkime, sulaikė ne vieną nelegalios antrinės migracijos migrantą prie Latvijos sienos, taip pat ir kontrabandos atvejų, kada keliauja per Lietuvą. Šiuo atveju VST tikrai nemažai daro.

Realiai mes kalbame apie naują organizaciją, iš tikrųjų. VST, kokia buvo prieš metus ir kokia bus po metų, ji bus visai kitokia. Aš matau labai rimtą organizaciją, žandarmerijos tipo, kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse, kuri turi kryptį į viešąjį saugumą, kritinę infrastruktūrą ir įsitraukimą į ginkluotąsias pajėgas karo metu.

Tai tikrai labai rimta organizacija, kuri turi ir kokybiškai, ir kiekybiškai pasikeisti. Šiandien vadovybei iškeltas tikslas sugeneruoti tuos pakeitimus. Man džiugu, kad matau norą keistis ir ginti Lietuvą, keisti organizaciją, kad ji būtų kuo geresnė. Bet iššūkiai visiems tokie patys, čia nieko nepadarysi, konkuruojame dėl tų pačių ir žmogiškų, ir piniginių resursų. Jeigu sugebėsime įrodyti, kad VST Lietuvos sistemai reikalinga būtent tokia, kokią mes matome, tai tikiu ir palaikymu iš Vyriausybės.

– Tai neplanuojama grįžt prie praėjusios kadencijos diskusijų, kad galbūt VST reiktų jungti prie policijos?

– Šiandien tam nematome poreikio, tikrai neplanuojame grįžti. (...) VST darbas išsiplėtė ir skiriasi nuo policijos. Policija yra arčiau visuomenės, arčiau bendruomenės. Pareigūnai turi eiti į į žmones, kalbėtis, daugiau prevencinę veiklą vykdyti, žinoma, nieko nepadarysi, turime tų nusikaltimų, reikia dirbti ir su jais. O VST eina kita kryptis, ji labiau susijusi su viešuoju saugumu, specializacija labai aiški. Mes ir viduje nesvarstome ir kitur aš jau negirdžiu, kad būtų keliamas klausimas, jog reikia VST prijungti prie policijos. Čia yra skirtingos filosofijos.

– Lietuvai reikia iki kitų metų nuspręsti, kurią Europos Sąjungos Migracijos pakto alternatyvą pasirinkti – priimti bent 158 migrantus ar mokėti daugiau nei 3 mln. eurų solidarumo įnašą? Ar jau yra aišku, kurį kelią rinksimės?

– Patvirtinto sprendimo neturime, turime diskusiją, turime laiko dar iki gruodžio. Atnaujiname migracijos klausimų grupę prie Vyriausybės, į kurią įeina pagrindiniai ministrai ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Tai bus atnaujinimai padaryti ir mes iki mėnesio galo greičiausiai aptarsime, su kokiu sprendimu eisime. Reikės dar Seime gauti užtvirtinimą, greičiausiai reikės Užsienio reikalų komiteto pritarimo, informuoti Žmogaus teisių komitetą, tai eisime į Seimą, kad sprendimas būtų mandatuotas.

Tas skaičius, kuris šiandien yra minimas, 158 žmonės mažiausiai, kuris buvo planuojamas, neturi kokios nors labai didelės galbūt grėsmės Lietuvai, nes mes šiandien turime virš 200 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kurie skirtingais pagrindais būna Lietuvoje. Vienos šalys sako neimsime (migrantų – BNS), Suomija sako – imsime. Jei nepriimsime, tai turime biudžete pinigus matyti, jeigu priimsime – tai tam turime visą infrastruktūrą parengti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai nemato problemos tokiam žmonių skaičiui priimti ir bandyti integruoti.

Be to, mes galėsime tuos žmones atrinkti, pasižiūrėti, ar jie atitinka mūsų, sakysime, saugumo interesus, ar yra kultūriškai arčiau Lietuvos.

– Tai sprendimo dar nėra, bet tose diskusijose juk ir jūs kažkokią poziciją pateiksite.

– Mes galvojame, kad galbūt galima pagalvoti ir apie dalinę išmoką, ir dalinį migrantų priėmimą. Pusę per pusę, galima tartis dėl to. Aišku, biudžetą irgi turime pamatyti, kaip ten susidėlioja mūsų pinigai. Mat jeigu priimame migrantus, mums moka, jeigu mes nepriimame, mes mokame du kartus daugiau.

– Antrą kartą paskelbtas Migracijos departamento vadovo konkursas. Kodėl nepavyksta rasti vadovo?

– Aš nenoriu vertinti buvusių kandidatų kvalifikacijos. Nusprendėme dar kartą organizuoti konkursą, nes organizacija tikrai padidėjo, išaugo jos atsakomybė ir matomumas, uždaviniai yra kitokie nei prieš penkerius ar dešimt metų. Tikiu, kad per šį konkursą ateis žmogus, kuris supranta, kur ateina. Tai yra visos Lietuvos organizacija, yra skyriai per visą Lietuvą, bet reikia suprasti, kad biudžetas yra tikrai nedidelis. Pripažinsiu, kad reikėtų pagalvoti apie biudžetinių įstaigų, ypač Migracijos departamento, finansavimą. Tai yra skaudulys.

Darbas pakankamai ir sudėtingas, ir atsakingas, ir nervingas, dėl to, kad turi nuolat būti konflikto ribose, dėl to, kad kažkas nenori išvažiuoti, kažkas nepatenkintas galbūt, ne taip dokumentai traktuojami. Tai tikimės, kad naujas vadovas ateis su tokiu požiūriu, kokia tai yra organizacija, ką reikia padaryti, su supratimu, kokie yra iššūkiai ir, aišku, su patirtimi tam tikra, kad suprastų, kaip veikia ir valstybė, kaip veikia ir migracijos procesai, kaip veikia ir verslas. Verslas irgi labai susijęs su migracija, turime nemažai darbo migrantų, kurie atvažiuoja dirbti į Lietuvą.

– Ar po Vyriausybės priesaikos keisis jūsų politinė komanda?

– Galbūt atsiras ketvirtas viceministras, žiūrėsime, kai artės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpis. Gal patarėjas vienas kitas atsiras. Nors apie Regionų ministerijos koncepciją šiandien nekalbama, bet kalbame apie regionų stiprinimą, reikia pasiruošti naujajai Europos Sąjungos finansinei perspektyvai, sukuriant naujas galimybes regionų politikai. Taip pat turime pirmininkavimą, naujus europinius fondus, tai gali būti, kad reikės pasidalinti viceministrams atsakomybėmis. Galbūt reikės tikro tarptautininko. Planuojame, žiūrėsime. Mes pakankamai taupūs.

– Jūsų kolegai energetikos ministrui Žygimantui Vačiūnui socialdemokratai iškėlė reikalavimą įstoti į partiją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tokio prašymo nesulaukė ir partijos nariu netapo. Jūs tapote partijos nariu?

– Aš įstojau prieš paskyrimą dar. Tokio reikalavimo nebuvo, bet prieš tai aš dvejus metus dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi, ne socialdemokratų paskirtas, bet socialdemokratų mero. Tai kažkaip tas pasitikėjimas ir supratimas ateina, kad gal buvimas partijoje daugiau ir įpareigoja laikytis bendrų partinių susitarimų, tai sudrausmina ir padeda dirbti.

– Ačiū už pokalbį.