Ministras įsitikinęs, jog dabartinės redakcijos įstatymas neveiks, o valstybės pinigai, skirti pagalbiniam apvaisinimui, bus metami į balą. Įstatymo šalininkai atvirkščiai – džiaugiasi, kad atsisakyta embrionų šaldymo ir taip apginta vos užsimezgusi gyvybė.

Didžiausia problema, ministro įsitikinimu, patvirtintame įstatyme yra ta, kad jame nenumatyta, kaip saugoti pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotus embrionus: „Įstatyme nurodyta, kad nepanaudoti embrionai bus saugomi lytinių ląstelių banke. Kas tas bankas ir kaip jis turėtų būti sukuriamas – neaišku. Medikų ir mokslininkų siūlymui užšaldyti nepanaudotus embrionus, kad šeimos, esant būtinybei, juos galėtų panaudoti, nebuvo pritarta. Todėl, mano galva, priimtas įstatymas pasmerktas neveikti, o tos šeimos, kurios jo labai ilgai laukė, bus priverstos dėl pagalbinio apvaisinimo važiuoti į kaimynines Latviją, Estiją ar tolimesnes šalis“.

Liberalai jau išsiuntė prašymą prezidentei

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija trečiadienį savo vardu jau išsiuntė kreipimąsi šalies vadovei D. Grybauskaitei, kad ji priimtą įstatymą vetuotų.

„Įstatymas, kokiam buvo pritarta Seime – visiškas nesusipratimas. Jis tik pablogins nevaisingų šeimų situaciją, o ne suteiks kokių nors naujų galimybių susilaukti vaikų“, – mano Seimo narė, liberalė Dalia Kuodytė.

Numatytos procedūros bus bevaisės?

J. Požela taip pat abejojo, ar įstatyme numatyta nuostata, kad pagalbiniam moters apvaisinimui gali būti sukurti trys embrionai, duos realių rezultatų.

Ministras pasakojo bendravęs su šeima, kuri susilaukė kūdikio po pagalbinio apvaisinimo, bet ta šeima turėjo net 18 embrionų, iš jų išgyveno tik trys, kurie buvo perkelti į moters gimdą, ir apvaisinimas pavyko.

„Todėl, vadovaujantis priimto įstatymo nuostatomis dėl panaudotinų trijų embrionų, išeitų, jog panašiu atveju moteriai būtų tekę iškęsti net septynias hormonų terapijas ir tiek pat nejautrų. Argi tai ne moterų kankinimas“? – svarstė ministras.

Be to, J. Požela pastebėjo, kad numatytas trijų embrionų panaudojimas nevaisingas šeimas gali pasmerkti susilaukti ne vieno vaiko, o dvynukų ar net trynukų.

„Tai – visiškas absurdas. Pažangios šalys stengiasi, kad moterys išvengtų daugiavaikio nėštumo, nes išnešioti ir pagimdyti po kelis kūdikius iš karto sveikata leidžia ne kiekvienai moteriai“, – kalbėjo ministras.

Patyrė Bažnyčios spaudimą

J. Požela taip pat neabejojo, kad prie priimto įstatymo kūrimo ženkliai prisidėjo Bažnyčios atstovai. Ministras neslėpė girdėjęs kolegų Seimo narių skundus, kad jiems prieš balsavimą skambinęs ne vienas aukštas dvasiškis.

„Todėl socialdemokratų frakcija balsavime iš viso nedalyvavo“, – priminė ministras.

Įstatymas prieštarauja gydymo metodams

„Pagalbinis apvaisinimas yra gydymo metodas. Tai kokius dar gydymo metodus imsis Seimas svarstyti ir nustatinėti, kaip dirbti profesionaliems, savo darbą išmanantiems, patyrusiems  medikams“? – piktinosi Seimo vicepirmininkė, viena įtakingiausių konservatorių Irena Degutienė, nebalsavusi už įstatymą.

Ji, kaip medikė, prisipažino esanti prieš eutanaziją ir visada tik už gyvybės išsaugojimą, tačiau teigė, jog priimtame įstatyme dėl pagalbinio apvaisinimo yra ne vienas grubus prieštaravimas: jei dirbtiniam apvaisinimui galima bus iš trijų leistinų embrionų panaudoti tik vieną, tai kur dėti likusius, jei negalima jų užšaldyti? Išmesti?

„Įstatymo projektas dėl pagalbinio apvaisinimo buvo suderintas su patyrusiais medikais, mokslininkais ir jam buvo pritaręs Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tačiau jo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutienė parlamentarams pateikė ne vieną pataisą, kuriai buvo pritarta“, – pasakojo I. Degutienė, abejodama, kad priimtas įstatymas duos nevaisingoms šeimos naudos, ir vylėsi, kad ministras J. Požela ras būdų, kaip jį papildyti poįstatyminiais dokumentais.

Įstatymas esamą situaciją tik pablogins?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas tvirtino manąs, jog priimtas įstatymas tik pablogins esamą situaciją, nes šiuo metu embrionus užšaldyti galima ir, esant reikalui, šeimos savo embrionus gali panaudoti: „Pagal galiojančius sveikatos apsaugos ministro įsakymus tai leidžiama daryti, o dabar situacija pablogės, tik tiek, kad nuo kitų metų už procedūras mokės valstybė. Bet kažin, ar jos duos laukiamų rezultatų. Manau, kad kažkas suinteresuotas ne dvasiniais dalykais, o pinigų plovimu iš ligonių kasų“.

Remdamasis moksliniais tyrimais, mediko išsilavinimą turintis A. Matulas teigė, jog, panaudojus dirbtiniam apvaisinimui tris embrionus, tikimybė, kad moters apvaisinimas bus sėkmingas, yra tik 20–25 proc. Nesėkmės atveju visą apvaisinimo ir gydymo ciklą tektų kartoti iš naujo.

Vienas apvaisinimo ciklas kainuoja apie 3 tūkst. eurų.

„Kažkas už tokį nevykusį įstatymą privalės anksčiau ar vėliau prisiimti atsakomybę, nes dėl to, kad jis neveiks, Lietuva kasmet praras 2–3 tūkstančius naujagimių.  O juk Švedijoje kiekvienais metais po pagalbinio apvaisinimo gimę naujagimiai sudaro  4 proc. šalyje gimstančių vaikų, Estijoje – daugiau nei 3 proc. O kiek vaikų Lietuva neteko, kol vyko aršios diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo? Kiek šeimų išsiskyrė? Gal ir bankrutavo, nes už pagalbinį apvaisinimą  teko ne kartą mokėti milžiniškus pinigus“, – kalbėjo A. Matulas.

Vis sunkiau priimti būtinus įstatymus

A. Matulas neneigė, kad prieš įstatymą dėl pagalbinio apvaisino Seime buvo juntamas spaudimas, tik nedetalizavo, kas tie „spaudėjai“ arba galbūt lobistai.

„Apskritai, pastaruoju metu Seime pasidarė labai sunku priiminėti įstatymus. Dėl vieno įstatymo spaudžia vieni, dėl kito – kiti. Jau tapo norma, kad prieš svarbesnio įstatymo priėmimą į Seimo narių elektroninį paštą šimtais ir tūkstančiais plaukai to paties turinio laiškai. Grasinantys laiškai plaukė ir prieš įstatymo priėmimą dėl pagalbinio apvaisinimo“, – teigė Seimo narys.

Komiteto vadovė įstatymu patenkinta

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė D. Mikutienė įsitikinusi, kad įstatymas dėl pagalbinio apvaisinimo veiks sėkmingai. Pasak jos, juo nepatenkinti tie, kas atstovauja tam tikroms suinteresuotų asmenų grupėms.

„Juk ne paslaptis, jog kai kas už įvairius mokslinius tyrimus gauna milžiniškus pinigus. Europos Sąjungoje tarptautiniams projektams skiriama labai daug pinigų. Todėl dabar visus itin masina tyrimai su embrionais, kamieninėmis ląstelėmis, o Lietuva yra ratifikavusi ne vieną konvenciją, kuri draudžia tai daryti. Be to, mano galva, už liberalesnį pagalbinio apvaisinimo įstatymą kalba tie, kas atstovauja vienai ar kitai verslo grupei“, – tvirtino D. Mikutienė.

Ji teigė, jog liberalesnių pažiūrų kolegos parlamentarai siekė, kad būtų kuriami pertekliniai embrionai, kad nebūtų įteisinta jų kontrolė, kad visas pagalbinio apvaisinimo procedūras kompensuotų valstybė. Tai, pasak D. Mikutienės, leido abejoti kolegų gerais siekiais.

„Nežinau, ar ministras J. Požela supranta, ką kalba, kritikuodamas priimtą įstatymą, ar kalba tai, kas jam buvo liepta? Juk nevaisingumas yra liga, o pagalbinis apvaisinimas – kraštutinė priemonė susilaukti vaikelio, jei prieš tai jau buvo išnaudotos visos kitos. Tuo metu liberalių pažiūrų kolegos norėjo, kad būtų iš karto imamasi pagalbinio apvaisinimo, apeinant kitas galimas priemones“, – tvirtino D. Mikutienė.

Paklausta, kokie galimi būtų sprendimai, jei įstatymą dėl pagalbinio apvaisinimo šalies vadovė D. Grybauskaitė vetuotų, komiteto vadovė priminė, jog Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūras, kad iki šiol nebuvo tokio įstatymo.

Tačiau D. Mikutienė pripažino, jog svarstant įstatymą bei prieš jo priėmimą ir pacientų organizacijos, ir medikai buvo pasidalinę į skirtingas stovyklas.