„Liko beveik metai iki tikėtino referendumo, tačiau šiuo metu dar nėra sutarta dėl konkrečios formuluotės, nėra tinkamai pasiruošta, nėra tam skiriamų lėšų, ir manome, kad jau šiandien tą referendumą baigiam pralošt“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys.

Šią savaitę parlamente posėdžiaujančios komisijos nariai pasirašė kreipimąsi į Seimą bei Vyriausybę, kuriuo prašoma teikti prioritetą dvigubos pilietybės klausimui ir „nedelsiant imtis strateginių veiksmų, užtikrinančių sėkmingą kampanijos „Lietuvos pilietybės išsaugojimui – TAIP!“ veiklą“.

Kreipimąsi pasirašė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke, Seimo ir PLB komisijos vadovas, valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Antanas Vinkus, kiti jos nariai.

„Esame susirūpinę dėl vangiai vykstančio pasiruošimo ir Lietuvos valdžios abejingumo nenumaldomai artėjančiam 2019 metų referendumui, kuris lems, ar lietuviai, gyvenantys užsienyje ir dėl įvairių priežasčių priimdami kitos šalies pilietybę, turės galimybę išsaugoti teisę į prigimtinę - tėvynės Lietuvos pilietybę“, – rašoma kreipimesi.

PLB vadovė D. Henke atkreipė dėmesį, jog referendumo dėl dvigubos pilietybės kartelė yra itin aukšta – reikia 50 proc. balso teisę turinčių piliečių pasisakymo „už“, tad sėkmingam referendumui reikia kelių sąlygų.

„Reikia, kad partijos viduje susitartų, kad tai būtų visuotinis nacionalinis pilietybės išlaikymo klausimas, kad būtų referendumo kartelė nuleista ir trečia, kad būtų įvestas elektroninis balsavimas, kuris einant referendumo keliu palengvintų galimybę piliečiams, gyvenantiems ne Lietuvoje, jame dalyvauti“, – sakė D. Henke.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs muzikos atlikėjas Jurgis Didžiulis pažymėjo, jog šis referendumas būtų ne mažesnės svarbos nei sprendimas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES).

„Aš labai nuoširdžiai tikiu, kad šitas klausimas yra vienas svarbesnių, su kuriais mes susidursime tiek kaip tauta, tiek kaip valstybė. Jo svarba ne menkesnė nei referendumas dėl stojimo į ES, nes mes pasirenkam vieną arba kitą kelią Lietuvos – arba mes užsidarom, arba mes pripažįstam, kad mes galim būti globalia valstybe“, – sakė J. Didžiulis.

Pietų Amerikoje gimęs J. Didžiulis teigė, jog būtent turima dviguba pilietybė lėmė, kad jis atvyko gyventi į Lietuvą.

„Aš grįžau į Lietuvą gyventi vien dėl to, kad aš turiu dvigubą pilietybę, ir aš galėjau sugrįžti“, – sakė J. Didžiulis.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.