Partijos ateitis – miglota?

„Pagal tą informaciją, bent jau tai, kas viešai yra prieinama, tikėtina, kad turėtų būti žengtas ir tas kitas žingsnis. Jeigu reiškiamos pretenzijos, kad partija galėjo būti neteisėtai finansuojama, tai, matyt, turėtų būti pareikštas įtarimas ir partijai kaip juridiniam asmeniui“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Jis teigė Seime palaikysiantis generalinio prokuroro prašymą naikinti teisinę neliečiamybę parlamentarui Gintarui Steponavičiui.

Pasak premjero, jeigu Liberalų sąjūdis sulauks teisėsaugos įtarimų, šios partijos „politinė perspektyva taptų miglota“, o bendradarbiavimas su jos nariais taptų problematiškas.

Ministras pirmininkas nurodė, kad tokiu atveju tęsti darbo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigose negalėtų liberalas Vitalijus Gailius.

Jis teigė matantis atvejų, kai verslas ar asocijuotos grupės dažnai nedeklaruoja interesų ir siekia daryti įtaką neteisėtu keliu.

„Blogai, kad politinės partijos tai įtakai pasiduoda“, - sakė S.Skvernelis.

Neįvardija, kokia suma buvo pervesta

Koncernas „MG Baltic“ finansiškai rėmė Liberalų sąjūdį, nors tai daryti draudžia įstatymai, nustatė prokurorai. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, bylos duomenimis, buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius keletą kartų susitiko su „MG Baltic“ atstovu bei tarėsi dėl pinigų pervedimo, vėliau tai ir buvo padaryta.

„Vėliau buvo pervesti pinigai į tam tikras sąskaitas: tai yra ir partijos sąskaita, ir vienos viešosios įstaigos sąskaita, ir šio Seimo nario rinkimų kampanijos sąskaita“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė E.Martinonienė.

Vėliau buvo pervesti pinigai į tam tikras sąskaitas: tai yra ir partijos sąskaita, ir vienos viešosios įstaigos sąskaita, ir šio Seimo nario rinkimų kampanijos sąskaita.

Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims finansuoti partijas.

Prokuratūra kol kas neįvardija, kokia suma buvo pervesta, tačiau, anot E.Martinonienės, pervedimai buvo nevienkartiniai ir truko tam tikrą laiką, pradedant 2012-aisiais.

Kadangi G.Steponavičius turi parlamentaro mandatą, įtarimai jam kol kas nėra pateikti, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenimis, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato maksimalią iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui atsiuntė prašymą leisti patraukti parlamentarą G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.

Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigia prokurorai.

Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip G.Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.

Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, numatant, kad už tai gresia nuo baudos iki septynerių metų nelaisvės. Šis tyčinis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

„Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – aiškina Gereralinė prokuratūra.

Vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos, pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai.

Byloje įtarimai pateikti ne tik R.Kurlianskiui, bet ir pačiam koncernui „MG Baltic“.

Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Pernai rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje - kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas Darius Mockus.

Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui bei G.Steponavičiui.

Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.

R. Šimašius: negavome neteisėtų pinigų

Liberalų sąjūdis nėra gavęs neteisėtų pinigų, teigia partijos pirmininkas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Šiandien partijai nei įtarimai yra pateikti, nei kokie nors pinigai, kurių neturėjo būti, nėra partijos pasiekę (...) Partija yra skaidri, tą aiškiai rodo, visus galima dalykus pažiūrėti, atsispausdinau ir sąskaitos išrašus nuo to laiko, kai yra uždraustas partijos finansavimas juridinių asmenų, jokie jokių juridinių asmenų partijos sąskaitų nėra pasiekę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R.Šimašius.

Jo teigimu, dar pernai atliktas Liberalų sąjūdžio auditas taip pat rodo, kad neteisėtų pajamų nebuvo. Pirmininkas tvirtino, kad partijos finansiškai nerėmė ir su koncernu „MG Baltic“ susiję asmenys.

„Kai po (praėjusių metų – BNS) gegužės 12 dienos teko imtis partijos vairo, srėbti kai kuriuos dalykus, dėl kurių čia tas šešėlis mestas, labai aiškiai suprantu, kad turėjome išsinagrinėti visą situaciją, kas buvo partijoje ir kaip atrodė finansavimas. Iki tol neturėjau jokios informacijos, kad būtų koks nors neteisėtas finansavimas, po papildomų nepriklausomų auditų (...) galiu dar tvirčiau teigti, kad jokio neteisėto finansavimo nebuvo“, – tvirtino R.Šimašius.

Šiandien partijai nei įtarimai yra pateikti, nei kokie nors pinigai, kurių neturėjo būti, nėra partijos pasiekę.

„Nežinau, ar tai nesusipratimas kokioj nors kalboj išaiškėjęs, ar dar ką. Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje yra visa medžiaga pateikta, aš tą medžiagą išsitraukiau, štai turiu tuos popierius, nėra jokio juridinio asmens jokie pinigai pasiekę, nes to neleidžia įstatymas“, – prokuratūros pareiškimą komentavo Liberalų sąjūdžio lyderis.

Paklaustas, ar galėjo būti partijai lėšų pervesta per trečiuosius asmenis, R.Šimašius teigė, kad „spekuliacijų gali būti įvairiausių“.

Jis tvirtino kontroliuojantis padėtį partijoje: „Nuo to laiko, kai tapau partijos pirmininku, – taip, iki praėjusių metų gegužės mėnesio, be abejo, – ne. Bet situaciją išsinagrinėjau, kas iki to laiko buvo. Neteisėtų pinigų į jokias sąskaitas pervesta nebuvo.“

Liberalų sąjūdžio lyderis teigė nemanąs, kad yra pagrindo partijai kaip juridiniam asmeniui pateikti įtarimus.

R.Šimašius vylėsi, kad teisiniai veiksmai šioje byloje bus atlikti kuo greičiau ir įtampa partijoje išnyks. Jis parėmė G.Steponavičiaus norą kuo greičiau panaikinti jo teisinį Seimo nario imunitetą, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus ir baigti ikiteisminį tyrimą.

„Labai akivaizdu, kad turi būti labai greitai teisinis įvertinimas šitos situacijos. Jeigu G. Steponavičius bandytų dangstytis teisiniu imunitetu ir Seimo nario mandatu, tai aišku, pozicija būtų vienareikšmė, kad jis apskritai kuo greičiau turi mandato atsisakyti. Kadangi to dangstymosi nėra ir pats kreipėsi į Seimo pirmininką, kad kuo greičiau būtų išspręstas imuniteto klausimas, tai yra atimtas imunitetas, kad būtų galima teisiškai nagrinėti bylą, natūralu, linkiu Seimo vadovybei ir Seimo nariams kuo greičiau tai ir padaryti. Kad niekam nekiltų jokių abejonių. Manau, kad tas kelias kuo greičiau panaikinti neliečiamybę yra tinkamas, teisingas“, – kalbėjo R.Šimašius.

Jis neigiamai įvertino opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, jog Liberalų sąjūdyje būta sisteminės korupcijos. Konservatorius iškėlė abejonių, ar su šia partija galima bendradarbiauti.

„Ponas Landsbergis pats buvo Specialiųjų tyrimų tarnyboje apklausiamas apie jo pokalbius su ponu Kurlianskiu. Kiek žinau, jis ten aptarinėjo politines aktualijas, galbūt iš tų pokalbių susidarė kiek iškreiptą vaizdą apie politinę sistemą, – sakė R.Šimašius. – Jis apkaltino visą eilę žmonių, įskaitant, tiesą sakant, ir mane, kad mes arba turime butus Nidoje, arba esame sistemiškai korumpuoti. Aš manau, kad tai yra minimum neapdairus pasakymas, maksimum – melas arba šmeižtas.“

„Aš manau, kad toks stilius – kišti rankas į mėšlą ir juo drabstyti visus aplinkui –yra nederamas politikui“, – pareiškė Liberalų sąjūdžio vadovas.