Politologė: vargu, ar R. Pakso sugrįžimas į politiką būtų reikšmingas

  • Teksto dydis:

Priimtos naujos Konstitucijos pataisos. Merų funkcijos kol kas neaiškios, jos bus nustatytos vėliau. Vieni nori tokių pačių, kiti sako, kad meras turėtų būti tarsi ūkvedys. Šiuo klausimu LNK reportaže kalbinama Vilniaus Universiteto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

– Koks meras, jūsų nuomone, yra priimtiniausias rinkėjui? Ar rinkėjas supranta mero funkcijas?

– Visuomenės akimis meras dažniausiai suvokiamas kaip žmogus, kuris reprezentuoja visą savivaldybės veikiantį aparatą. Neatitikimas visuomet būdavo tarp to, ko nori rinkėjai, ir ką iš tikrųjų meras gali. Kai kurie matydavo jį tarsi ūkvedį, kuris tvarko vietos politiką. Iš kitos pusės, dabar bus daug diskusijų dėl to, kas bus įrašyta įstatyme. Mes ir pernai metais matėme, kai turėjome kelis Seime svarstomus šios pataisos variantus. Detalesnis mero funkcijų reglamentavimas buvo perkeliamas į įstatymų lygmenį. Tikiu, kad bus nemažai diskusijų. Logiška mero funkcijas kelti į įstatymų vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją, tada mes matytume savivaldybės tarybą kaip tam tikrą mažąjį parlamentą, o merą – kaip įstatymų vykdomosios valdžios atstovą.

– Kai kurie tiesiogiai rinkti merai pyksta, kad juos siekiama paversti administracijos direktoriais – paskandinti po popieriais. Taip pat iš jų atimama balsavimo teisė. Ar norės į merus eiti stiprūs kandidatai priėmus tai, ką siūlo valdantieji?

Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais.

– Kas norės eiti į merus, tas ir eis. Mes dar neturime galutinio varianto, kaip įstatyme numatytas merų vaidmuo iš tikrųjų atrodys. Panašu, kad nebus paprasto sutarimo Seime, reikės derinti pozicijas ir kalbėtis. Neaiškumų įneša praeitų metų Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame buvo skelbta, kad mišrus modelis, kuris buvo iki šiol, būti negali, jis nėra iki galo tinkamas. Vienas dalis praradus, gaunamos kitos.

– Svarstoma leisti į seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Opozicija mano, kad tokių metų žmogus yra neatsakingas, jam yra svarbiau vakarėliai ir alkoholis. Ar pritariate?

– Ne. Priklauso nuo to, apie kokį žmogų kalbame. Kaip negalime sudėti visų vyresnio amžiaus žmonių į vieną konkretų stereotipinį portretą, o jeigu sudėsime, jis nebus teisingas kiekvienu atveju. Taip mes negalime sutraukti visų jaunesnio amžiaus žmonių į vieną stereotipinį portretą bei sakyti, kad jis visais atvejais yra teisingas. Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais. Nes kandidatai nuo 21-erių metų galės atnešti savo naujas idėjas. Taip pat, kaip įrodė į savivaldos tarybą sumažintas kandidatavimo amžiaus cenzas, kad leistina, tai dar nereiškia, kad daug tokių kandidatų bus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar į Seimą galima nuo 25-erių metų. Ar mes ten matome pulką jaunimo, atskirą jaunimo frakciją? Ar bus tų kandidatų?

– Žiūrėsime, ar atsiras. Mes turime jaunimo organizacijas, susijusias su partijomis, ten, tikėtina, auga nemažai būsimų politikų. Jau dabar politikoje matome žmonių iš tų organizacijų. Mes turime palikti teisę rinkėjams apsispręsti, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti jaunesnio ar vyresnio politiko kompetenciją.

– Ką keičia pataisos dėl apkaltos, ypač, kas susiję su Rolandu Paksu?

– Politikas po apkaltos galėtų grįžti į aktyvią politinę veiklą. Viskas Lietuvos kontekste yra siejama su R. Pakso atveju. Galimybė atsiranda galbūt ir būsimiems politikams. Svarbiausia, kad šie atvejai yra pakankamai reti. Aš žiūrėčiau į šią pataisą šiek tiek iš kitos prizmės. Ne tik iš tos pusės, kas galės ar negalės kandidatuoti Lietuvoje, bet ir per tai, kad Lietuva tam tikra prasme nusiplauna gėdą dėl to, kad dešimt metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Pernai, rodos, Europos tarybos ministrų kabinete jau buvo svarstytos sankcijos dėl to, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių susitarimų.

– Kalbant apie R. Pakso atvejį, kaip manote, ar jis grįš į Seimą su trenksmu, ar tai labiau simbolinis gėdos ištaisymas?

– R. Paksui atsiveria galimybės sugrįžti į Parlamentą kaip Parlamento nariui arba taikytis į savivaldybių tarybos vietą. Vargu, kad tai bus reikšmingas sugrįžimas su politine jėga, nes matome, kad politinė jėga, kurios priekyje ėjo R. Paksas, yra iširusi ir jis yra likęs vienas. Jam reikėtų iš naujo burti komandą, formuoti naują viziją, tokiu būdu atsirastų sunkumai. Žinoma, galima kalbėti apie sugrįžimą smulkesniu mastu, bet platesnio lygmens tikriausiai nereiktų tikėtis, nebent arba tai pareikalautų labai daug pastangų, arba reiktų sulaukti kokių nors tinkamų aplinkybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Labai norisi kad sugristu ir visa ta lbgt iskrypeliu narkomanu saika isvaikytu nes mes pavargome nuo ju.O dar baisiau kad dabar nesaugu del sveikatos mat ims is ju krauja.o juk jie pagrindiniai visokiu ZIV AIDS nesiotojai.Baugu ir pagalvoti kad gali gauti tokias ligas ir per tuos iskrypelius.

H

H portretas
Ar rupi kam jis dar .... Gal tik kad konservastus-agrastus ant štolco pasodint

vis tiek įdomu

vis tiek įdomu portretas
O kodėl tada landsberginės megztos beretės taip išsigando ir prividuriavo komentaruose?
VISI KOMENTARAI 58
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių