- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priimtos naujos Konstitucijos pataisos. Merų funkcijos kol kas neaiškios, jos bus nustatytos vėliau. Vieni nori tokių pačių, kiti sako, kad meras turėtų būti tarsi ūkvedys. Šiuo klausimu LNK reportaže kalbinama Vilniaus Universiteto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
– Koks meras, jūsų nuomone, yra priimtiniausias rinkėjui? Ar rinkėjas supranta mero funkcijas?
– Visuomenės akimis meras dažniausiai suvokiamas kaip žmogus, kuris reprezentuoja visą savivaldybės veikiantį aparatą. Neatitikimas visuomet būdavo tarp to, ko nori rinkėjai, ir ką iš tikrųjų meras gali. Kai kurie matydavo jį tarsi ūkvedį, kuris tvarko vietos politiką. Iš kitos pusės, dabar bus daug diskusijų dėl to, kas bus įrašyta įstatyme. Mes ir pernai metais matėme, kai turėjome kelis Seime svarstomus šios pataisos variantus. Detalesnis mero funkcijų reglamentavimas buvo perkeliamas į įstatymų lygmenį. Tikiu, kad bus nemažai diskusijų. Logiška mero funkcijas kelti į įstatymų vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją, tada mes matytume savivaldybės tarybą kaip tam tikrą mažąjį parlamentą, o merą – kaip įstatymų vykdomosios valdžios atstovą.
– Kai kurie tiesiogiai rinkti merai pyksta, kad juos siekiama paversti administracijos direktoriais – paskandinti po popieriais. Taip pat iš jų atimama balsavimo teisė. Ar norės į merus eiti stiprūs kandidatai priėmus tai, ką siūlo valdantieji?
Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais.
– Kas norės eiti į merus, tas ir eis. Mes dar neturime galutinio varianto, kaip įstatyme numatytas merų vaidmuo iš tikrųjų atrodys. Panašu, kad nebus paprasto sutarimo Seime, reikės derinti pozicijas ir kalbėtis. Neaiškumų įneša praeitų metų Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame buvo skelbta, kad mišrus modelis, kuris buvo iki šiol, būti negali, jis nėra iki galo tinkamas. Vienas dalis praradus, gaunamos kitos.
– Svarstoma leisti į seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Opozicija mano, kad tokių metų žmogus yra neatsakingas, jam yra svarbiau vakarėliai ir alkoholis. Ar pritariate?
– Ne. Priklauso nuo to, apie kokį žmogų kalbame. Kaip negalime sudėti visų vyresnio amžiaus žmonių į vieną konkretų stereotipinį portretą, o jeigu sudėsime, jis nebus teisingas kiekvienu atveju. Taip mes negalime sutraukti visų jaunesnio amžiaus žmonių į vieną stereotipinį portretą bei sakyti, kad jis visais atvejais yra teisingas. Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais. Nes kandidatai nuo 21-erių metų galės atnešti savo naujas idėjas. Taip pat, kaip įrodė į savivaldos tarybą sumažintas kandidatavimo amžiaus cenzas, kad leistina, tai dar nereiškia, kad daug tokių kandidatų bus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dabar į Seimą galima nuo 25-erių metų. Ar mes ten matome pulką jaunimo, atskirą jaunimo frakciją? Ar bus tų kandidatų?
– Žiūrėsime, ar atsiras. Mes turime jaunimo organizacijas, susijusias su partijomis, ten, tikėtina, auga nemažai būsimų politikų. Jau dabar politikoje matome žmonių iš tų organizacijų. Mes turime palikti teisę rinkėjams apsispręsti, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti jaunesnio ar vyresnio politiko kompetenciją.
– Ką keičia pataisos dėl apkaltos, ypač, kas susiję su Rolandu Paksu?
– Politikas po apkaltos galėtų grįžti į aktyvią politinę veiklą. Viskas Lietuvos kontekste yra siejama su R. Pakso atveju. Galimybė atsiranda galbūt ir būsimiems politikams. Svarbiausia, kad šie atvejai yra pakankamai reti. Aš žiūrėčiau į šią pataisą šiek tiek iš kitos prizmės. Ne tik iš tos pusės, kas galės ar negalės kandidatuoti Lietuvoje, bet ir per tai, kad Lietuva tam tikra prasme nusiplauna gėdą dėl to, kad dešimt metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Pernai, rodos, Europos tarybos ministrų kabinete jau buvo svarstytos sankcijos dėl to, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių susitarimų.
– Kalbant apie R. Pakso atvejį, kaip manote, ar jis grįš į Seimą su trenksmu, ar tai labiau simbolinis gėdos ištaisymas?
– R. Paksui atsiveria galimybės sugrįžti į Parlamentą kaip Parlamento nariui arba taikytis į savivaldybių tarybos vietą. Vargu, kad tai bus reikšmingas sugrįžimas su politine jėga, nes matome, kad politinė jėga, kurios priekyje ėjo R. Paksas, yra iširusi ir jis yra likęs vienas. Jam reikėtų iš naujo burti komandą, formuoti naują viziją, tokiu būdu atsirastų sunkumai. Žinoma, galima kalbėti apie sugrįžimą smulkesniu mastu, bet platesnio lygmens tikriausiai nereiktų tikėtis, nebent arba tai pareikalautų labai daug pastangų, arba reiktų sulaukti kokių nors tinkamų aplinkybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos4
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo27
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...