Įžvelgia politikavimą

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rugsėjo 6 d. nepritarė parengtai tyrimo išvadai, kad kandidatas į Vilniaus miesto merus A.Zuokas 2019 m. šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką. Komisija pripažino, kad 2019 m. vykusių savivaldos rinkimų metu A.Zuokas ir jo vadovaujama partija – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tam tikrų pažeidimų padarė, todėl nutarė surinktą informaciją perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

– Pranešėte sieksiantis Vilniaus mero posto ir netrukus sulaukėte kaltinimų dėl 2019 m. rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų. Sutapimas?

– Įvairiausių sutapimų mano politiniame gyvenime pasitaiko ne pirmą kartą. Politiniai oponentai dažnai sugeba konkuruoti ne idėjomis ar geresniais pasiūlymais, o tik tokiais niekuo neparemtais kaltinimais. Nors ir prie daug ko esu įpratęs, bet skleidžiami kaltinimai, prisipažinsiu, nustebino. Galvojau, kad tas tyrimas jau seniai baigtas, nes VRK tyrimą vykdė beveik trejus metus. Štai tada, kai paskelbiau kandidatuosiantis, paskelbta apie tyrimo pabaigą. To tyrimo esmė, sakyčiau, komiška: prie daugelio skambių frazių pabaigoje yra svarbiausia, esminė išvada – net jeigu viskas, ką parašė VRK tyrėjai, būtų teisinga, tai VRK abejonių keliančios išlaidos, skirtos rinkimų kampanijai, tesudarytų tik 2 proc. visų 2019 m. rinkimams panaudotų išlaidų.

Kalbant apie sutapimus ir į mano pusę leidžiamas popierines strėles, aiškiai matomos manipuliacijos ir bandymai politizuoti VRK veiklą. Linkėčiau, kad VRK nariai, nors dauguma yra ir politinių partijų atstovai, vadovautųsi įstatymais ir sveika logika.

Skyrybų peripetijos

–  Esate sakęs, kad tyrimas dėl 2019 m. rinkimų kampanijos finansavimo galimų pažeidimų susijęs su skyrybų istorijos nuosėdomis. Tačiau skelbiama, kad tyrimas yra didelės apimties.

– Deja, viso to tyrimo pradžia susijusi su skyrybų peripetijomis. Nemalonu tai sakyti, bet pradžia buvo paremta tam tikromis interpretacijomis, kurias pateikė buvusi žmona. Manau, teisininkai ir VRK specialistai turėtų atsirinkti, kas yra teisėta, o kas tiesiog bandymas piktnaudžiauti institucijų įgaliojimais ir galiomis. Jei vertinama tik teisinė pusė, atitiktis įstatymams, tampa aišku, kad tariamų pažeidimų istorija yra tik bandymas sukelti audrą atšalusioje arbatos stiklinėje.

– Ar nebijote, kad artėjant rinkimams bus bandoma vėl priminti istorijas su vadinamuoju abonentu ir pan.?

– Manau, visi, kas domisi Lietuvos politiniame gyvenime vykstančiais procesais, tų nutampytų istorijų apie abonentus ir pan. rimtai nebevertina ir supranta, kad tai tėra tarškinimas dirbtiniais skeletais. Tai tapo visiškai akivaizdu po 2018 m. VSD pažymos, kuri buvo paviešinta žiniasklaidoje. Joje ne tik pateikti atsakymai į visus klausimus, bet ir atskleistas išsamus paveikslas, kaip buvo veikiama, kokiais kriterijais remiamasi, ko siekiama.

Buvo tapęs taikiniu

– Susipažinus su VSD ataskaita atrodo, kad tapote įtakingų asmenų ir verslo kompanijų taikiniu. Kaip atsitiko, kad įgijote tokių kovingai nusiteikusių oponentų?

– 2004 m. buvau jaunas ir naujokas politikoje, greitai supratau galiojančias to meto tradicijas, tačiau jos man nepatiko ir pasirinkau kelią viską iš esmės pakeisti. Todėl jau 2005 m. turėjau konfliktą su praktiškai visomis stambiausiomis verslo institucijomis Vilniuje, Lietuvoje. Už pokyčius, kurių ėmiau siekti, sumokėjau didelę kainą.

Man keista, kad dabar kolegos žurnalistai niekada nepamini, kad buvau ne tik pirmasis meras Vilniuje, bet ir pirmasis Lietuvoje užsakęs antikorupcinį savivaldybės teikiamų paslaugų tyrimą, kas šiandien yra normali praktika. Buvau pirmasis meras regione, kuris įdiegė savivaldybėje vieno langelio principą, skaitmenizavo paslaugas, įvedė darbuotojų susitikimų su interesų grupėmis kontrolę, patvirtino specialius plėtros planus, galiojančius visiems, įrengė savivaldybėje vaizdo kamerą su tiesiogine transliacija iš mero kabineto ir t.t. Tikslas buvo vienas – maksimalus atvirumas ir skaidrumas, nes tik toks miestas galėjo būti sėkmingas. Aišku, tai nepatiko Lietuvą valdyti siekiančiam verslui ir nuo jų priklausantiems politikams. Gerai prisimenu, kaip buvo sukurtas planas nuversti mane iš Vilniaus mero posto, apkaltinti korupcija, paversti tariamu vagimi, o vėliau ir mistiniu abonentu.

Politiniai oponentai dažnai sugeba konkuruoti ne idėjomis ar geresniais pasiūlymais, o tik tokiais niekuo neparemtais kaltinimais.

– Jei, kaip sakote, buvote puolamas, kodėl nesikreipėte į teisėsaugą?

– Kreipiausi ir ne kartą. Dar 2005 m. kreipiausi į STT, į VSD su labai aiškiais įrodymais, kad demokratinėje valstybėje iš esmės vykdomas perversmas: bandoma nušalinti oficialiai išrinktą miesto vadovą. Kiek kartų kreipiausi į teisėsaugos institucijas su vienokia ar kitokia informacija, tikėdamasis reakcijos, pagalbos, dažniausiai nukentėdavau pats. Kaip suprantu, minėta 2018 m. VSD pažyma yra rezultatas mano kreipimosi į VSD ir STT 2005 m. Tačiau nesuprantama, kodėl ta informacija tiek metų buvo stalčiuje, kodėl buvo toleruojama ir pagaliau paskelbta tik 2018 m. Kažkam buvo naudinga. Kai tapau meru, politinių partijų interesų grupės nusprendė man patrumpinti kojas: tam pasitelkė ir valstybės institucijas, ir įtakingą verslą. VSD pažymoje aiškiai atskleista, kaip tai buvo daroma.

Sunkiausi metai

– VSD pažymoje esate įvardytas kaip daugiausia nukentėjęs politikas dėl koncerno „MG Baltic“ veiklos. Dėl kokių priežasčių kilo nesutarimų?

– „MG Baltic“ koncerno vadai, pasitelkę skirtingų partijų lyderius, 2005 m. siekė mane nuversti iš Vilniaus mero posto, suskaldė ne tik mano vadovaujamą partiją, bet ir frakciją Vilniaus miesto taryboje. Matyt, nieko nuostabaus, kai VSD pažymoje matai, kad koncerno atstovai galėdavo net Aukščiausiojo Teismo pirmininką išsikviesti ant kilimėlio ir paaiškinti apie teismų sprendimus.

2005–2006 m. man buvo labai sunkūs, nes praktiškai visos stipriausios verslo, žiniasklaidos, politikos jėgos buvo prieš mane. Tačiau ir aš, ir mano partijos kolegos tą spaudimą atlaikėme, išlikome ir savo pozicijos nepakeitėme. Vienais metais vienoje televizijoje daugiau nei 40 proc. nacionalinių žinių buvo su mano pavarde, aišku, neigiamame kontekste. Turint savo rankose įtakingas žiniasklaidos priemones, nesunku bet kurį politiką paversti Ostapu Benderiu, vagimi, abonentu ir kuo tik nori.

VSD pažymoje atskleidžiama, kad „MG Baltic“ vadovai buvo parengę viešųjų ryšių akcijomis paremtą planą, kurio tikslas – sužlugdyti mano reputaciją. Staiga prie savivaldybės prasidėjo įvairūs piketai ir mitingai, plakatai su užrašais „Ostapas Benderis“, „vagis“.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad konfliktas su įtakingu verslu kilo 2004–2005 m., kai Vilniaus savivaldybė nusprendė vystyti projektą dešiniajame Neries krante, kuris šiuo metu yra naujasis Vilniaus centras, ir kai nusprendėme statyti savivaldybės pastatą ir konkurso būdu pritraukti plėtros planų turintį investuotoją. Tai sutapo su „MG Baltic“ vystomu projektu, vadinamuoju „Viktorijos“ verslo centru, arba verslo trikampiu, ir būtent dėl konkurencinių motyvų iš manęs buvo bandoma padaryti vienokį ar kitokį asmenį.

Kaip atskleidžiama VSD pažymoje, būtent tada buvo sukurtas viešųjų ryšių planas, apie kurį jau rašė spauda, ir jiems tą planą sekėsi neblogai įgyvendinti. Kai turi nacionalinio lygio žiniasklaidą savo rankose, bet ką gali padaryti juodą arba baltą. Buvo panaudotas, kaip dabar sakau, „supuvusios silkės“ metodas. To metodo tikslas – nepagrįstai kažkuo apkaltinti. Tau ant kostiumo užmeta supuvusią silkę, ją nusikratai, tačiau nemalonus kvapas lieka ir neišnyksta labai ilgai. Neabejoju, kad ir dabar yra „supuvusios silkės“ metodo paveiktų žmonių, tebesiejančių mane su abonentu, Ostapu Benderiu ir pan.

KGB šešėlis

– Kaip pagrįstumėte viešai išsakytas savo prielaidas dėl prieš jus esą taikytų KGB metodų?

– Būdamas Vilniaus meru siekiau, kad miesto šilumos ūkis būtų vienas iš efektyviausių. Vilnius pirmasis regione pradėjo naudoti biokurą. Tai pažeidė labai daug su dujų tiekimu iš Rusijos susijusio verslo interesų. Čia interesų turėjo KGB karininko vadovaujama liūdnai pagarsėjusi bendrovė „Status“. Jos vadovai Vilniuje garsėjo kaip naudojantys fizinę jėgą ir per savo KGB ryšius galėję gauti bet kokius teismo sprendimus, ypač susijusius su žemės nuosavybės teisių atkūrimu.

Pavyzdžiui, likus savaitei iki rangos sutarties su Suomijos bendrove „Skanska“ pasirašymo dėl Europos pastato ir požeminės perėjos statybos, Vilniaus savivaldybei buvo atneštas dar šiltas teismo sprendimas apie atkurtą 2 a nuosavybę kažkokiai „močiutei", kuriai, suprantama, atstovavo „Status" teisininkai. Vėliau spaudoje pasirodė informacija ir apie paties „MG Baltic“ vadovo ketinimus kandidatuoti į mero postą ir čia vėl buvau konkurentas.

– Turbūt tebeturite daug priešų, tad bus nelengva siekti mero posto...

– Šiandien galiu pasakyti drąsiai, kad dauguma įmonių atstovų, kurie inicijavo prieš mane nukreiptą kompaniją, atsiprašė ir šiandien, įskaitant ir „MG Baltic“ atstovus, galiu sveikintis su visais. Mano tikslas buvo parodyti, kad yra riba, kurios peržengti niekas negali, kad ir koks jis būtų galingas ir įtakingas: visada ieškojau kompromisų, kurie būtų naudingi Vilniaus miesto gyventojams, o ne tiems, kurie pagrasino, kad nuvers iš mero posto… Tokių grasinimų savo kabinete girdėjau ne kartą. Ačiū Dievui, šiandien galiu drąsiai vaikščioti Vilniaus gatvėmis, sveikintis su visais, diskutuoti apie Vilniaus miesto ateitį.