Nors ministrai atsistatydina vienas po kito, tačiau premjeras Andrius Kubilius gali nebijoti, kad netrukus reikės Seime pasitikrinti Vyriausybės įgaliojimus, nes tam reikia, kad pasikeistų dar net penki Ministrų kabineto nariai.

Apeliuojama į Konstituciją

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad "kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus". Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Į šią Konstitucijos nuostatą dažniausiai apeliuojama kalbant apie ne itin didelę daugumą Seime turinčios Vyriausybės sudėtingas darbo perspektyvas. Todėl paprastai stengiamasi kuo ilgiau pernelyg nejudinti Vyriausybės sudėties ir taip išvengti galimo Seimo nepasitikėjimo.

A.Kubiliaus vadovaujamas Ministrų kabinetas dabar formaliai turi vos 71 Seimo nario balsą iš 141. Tačiau ministrai keičiami gana dažnai. Tai ir sukelia prognozes, kad netrukus gresia balsavimas parlamente dėl pasitikėjimo Vyriausybe, kuris gali pasibaigti neaišku kokiais rezultatais, galbūt netgi kabineto griūtimi.

Turi pasikeisti 8 ministrai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma yra užsiminęs, kad valdančioji koalicija stengiasi per daug nejudinti Vyriausybės sudėties, nes kiekvienas pakeitimas priartina politiškai jautrų veiksmą Seime.

Politologas Lauras Bielinis irgi primena, kad pastaruoju metu padažnėjęs ministrų keitimas gali baigtis gyvybiškai svarbiu išbandymu parlamente. "Nei visuomenei, nei politikams ne naujiena, kad kuo daugiau Vyriausybės narių pakeičiama, atsistatydina ar yra atstatydinami, tuo didesnė tikimybė, jog ministrų kabinetas gali griūti. Tokia situacija labai didina įtampą tiek Seimo koalicijoje, tiek Vyriausybėje. Laukimo būsena kankinamai slegia", – komentavo politologas.

Jam pritarė kitas politologas Algis Krupavičius: "Ši Vyriausybė artėja prie krizinės ribos, kai bus pasikeitę pusė ministrų ir tuomet Vyriausybei tektų gauti naujus įgaliojimus savo veiklai. Naujiems atsistatydinimams erdvės, žinoma, dar yra. Tačiau kai kurie jų vyksta staiga ir neprognozuojant. Todėl toks laikas gali ateiti pakankamai greitai."

Vyriausybėje iš viso yra 14 ministrų. Daugiau kaip pusė nuo šio skaičiaus yra 8. Tai reiškia, kad kai pasikeis aštuntasis ministerijos vadovas, Vyriausybė turės eiti į Seimą iš naujo gauti įgaliojimus.

Iš naujo – po prezidento priesaikos

Konstitucinis Teismas (KT) jau daugiau kaip prieš dešimt metų yra išaiškinęs, kaip derėtų skaičiuoti ministrų keitimus, kad būtų išlaikyti konstituciniai reikalavimai dėl Vyriausybės įgaliojimų atnaujinimo Seime.

Be kita ko, paaiškinta, kad ministrų kaitą reikia pradėti skaičiuoti iš naujo po to, kai Vyriausybė atnaujinama po prezidento priesaikos.

1998 m. gruodį priimtame sprendime KT nurodė: "Po prezidento rinkimų Seimui pritarus prezidento pateiktai svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrai, prezidentui paskyrus ministrą pirmininką bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybės sudėtį, jei nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, reiškia, kad prasideda naujas Vyriausybės įgaliojimų tarpsnis ir todėl ministrų pasikeitimai Vyriausybėje skaičiuojami nuo jo pradžios."

A.Šemetos galva neskaičiuojama

A.Kubiliaus kabinetas pradėjo dirbti 2008 m. gruodį. Tačiau po pusmečio, 2009-ųjų liepą, ji grąžino įgaliojimus naujai išrinktai ir prisiekusiai Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Po poros savaičių Vyriausybė buvo atnaujinta ir vėl pradėjo dirbti.

Iki D.Grybauskaitės priesaikos pasikeitė tik vienas ministras – vadovauti Finansų ministerijai vietoj eurokomisaru dirbti išvykusio Algirdo Šemetos paskirta Ingrida Šimonytė.

Pernai liepą atnaujinant Vyriausybę pakeistas irgi tik vienas ministras. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskirtas vadovauti Donatas Jankauskas, jis pakeitė pusmetį dirbusį Rimantą Dagį.

Pagal 1998 m. KT išaiškinimą būtent šis pakeitimas yra pirmas, kurį dera skaičiuoti, laukiant pasitikėjimo Vyriausybe tikrinimo Seime. Finansų ministerijos vadovo pasikeitimas jau nebeturi būti skaičiuojamas.

Reikia dar net penkių

Šių metų pradžioje pakeistas ir užsienio reikalų ministras. Vietoj Prezidentės pasitikėjimą praradusio Vygaudo Ušacko paskirtas Audronius Ažubalis.

Netrukus įvyks trečias keitimas Vyriausybėje nuo praėjusių metų liepos, mat atsistatydino sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Kai vietoj jo bus paskirtas kitas ministerijos vadovas, bus galima konstatuoti, kad įvykdytas trečias pakeitimas.

Vis dėlto iki Seimo balsavimo dėl pasitikėjimo Vyriausybe dar toloka. Tam reikia, kad pasikeistų dar net penki ministrai. Net jeigu prie valdančiosios keturių partijų koalicijos prisijungtų dar kokia nors politinė jėga, gali pasikeisti vos vienas kitas ministras, bet ne penki.

Beje, 1999 m. balandį KT pateikė dar vieną išaiškinimą, kaip reikia skaičiuoti Vyriausybės narių keitimus. Nurodyta, kad neturi būti skaičiuojamas vieno ministro atleidimas ir jo paskyrimas vadovauti kitai ministerijai.

"Pritarimu Vyriausybės programai suteikiant Vyriausybei įgaliojimus veikti yra įtvirtinamas Seimo pasitikėjimo Vyriausybe in corpore principas. Ministro valdymo srities pasikeitimas yra reikšmingas ministro atsakomybės aspektu. Vyriausybės in corpore ir Seimo santykių aspektu yra svarbu ne atskirų ministrų pasikeitimas Vyriausybėje (kai tos Vyriausybės narys paskiriamas vadovauti kitai ministerijai ir pan.), bet tai, ar dėl tokių pasikeitimų Vyriausybėje neatsiranda daugiau kaip pusė naujų ministrų. Tuomet Seimas turi konstitucinį pagrindą patikrinti, ar tebevykdoma Vyriausybės programa, kuriai Seimas anksčiau buvo pritaręs", – pabrėžė KT.

"Todėl Konstitucijos nuostatą dėl ministrų pasikeitimo reikėtų suprasti taip, kad į atleisto ar naujai įsteigtos ministerijos vadovo vietą skiriamas asmuo, kuris nėra tos Vyriausybės narys", – pridūrė Teismas.

Tai reiškia, kad premjeras su Prezidente yra laisvas daryti bet kokius vidinius kabineto pakeitimus, nesibaimindamas, kad tai bus įskaičiuota kaip Vyriausybės stabilumui gresiantis pokytis.