Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

– Prie ko čia STT? Ar tai reiškia, kad prokurorai tiesiog nepasitiki policijos tyrėjais?

– Sunku pasakyti. Geriausiai atsakyti galėtų pati Generalinė prokuratūra. Man tai šiek tiek kelia abejonių. Mes esame su jumis diskutavę prieš kurį laiką, paskiriant STT vadovu buvusį policijos generalinį komisarą. Diskutavome, ar tikrai galime tikėtis teisėsaugos objektyvumo, kai visose svarbiose teisėsaugos institucijose vadovauja su policija susiję asmenys. Greičiausiai Generalinė prokuratūra siekia, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai. Man asmeniškai nekelia abejonių šaunamo ginklo panaudojimas. Reikia ir visuomenei parodyti, kad nekiltų abejonių, kad policininkai dangsto savus. Yra toks pasakymas, kad varnas varnui nekerta akies. Ko gero, taip pat siekiama išsiaiškinti viešojoje erdvėje pasirodžiusias abejones dėl tinkamo policijos pareigūnų pareigų atlikimo. Žmonėms kyla daug abejonių, ar buvo tinkamai sureaguota.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai kaip nors komplikuoja ginklą panaudojusio pareigūno situaciją?

– Ne paslaptis, kad sistema nėra labai tobulai veikianti. Ne paslaptis, kad policijos pareigūnai labai retai ir labai išskirtiniais atvejais panaudoja ginklą. Sistema nėra labai dėkinga. Šaunamo ginklo panaudojimas ir po to teisės aktų pritaikymas bei vertinimas turi rizikų. Kiek teisininkų, tiek nuomonių. Gali pasižiūrėti vienaip į situaciją – ar buvo laikomasi visų būtinųjų priemonių, įspėjimų. Kitas dalykas bus prokuratūra ir teismai – koks bus jų vertinimas. Menkiausia klaida ir neatitikimas šioje situacijoje gali turėti pasekmes. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jau šiandien kelia labai daug įtampų policijos pareigūnams. Policijos bendruomenėje yra abejonių, kodėl tyrimas pradėtas dėl nužudymo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Juk patikrinti įvykio aplinkybes, ar ginklas buvo panaudotas tinkamai, galima nebūtinai pradedant pagal pačius sunkiausius Baudžiamojo kodekso straipsnius. Natūralu, kad policijos pareigūnas tinkamai atlikęs savo pareigą, dar turi praeiti psichologinę mėsmalę, kai jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai bus patrauktas įtariamuoju. Menkiausias neatitikimas, žodžių žaismas gali lemti tai, kad ta byla bus perduota nagrinėti teismui.

– Panaudoti šaunamąjį ginklą yra kraštutinė priemonė. Jei būtų išsiaiškinta, kad pareigūnas netinkamai kažkaip panaudojo tą ginklą, kiti policijos pareigūnai iš viso nebenorės liestis prie ginklo, net ir ypatingai pavojingose situacijose.

– Ši tendencija pastebima jau ir dabar. Kaip ir minėjau, pareigūnai turi praeiti viską, kas numatyta teisės aktuose ir net daugiau, kad atsakytume visuomenei į klausimus. Šiandien tai yra tokia dvejopa problema. Tai yra visuomenės vertinimas. Kai nesulaukiame policijos pareigūnų arba matome juos mindžiojančius vietoje ir bijančius imtis kažkokių net įstatyme užtikrintų priemonių, matome, kad pareigūnai bijo prisiimti atsakomybę, trūksta drąsos.

Tačiau, jei specialios priemonės panaudojamos, turime labai didelį kitos visuomenės dalies vertinimą, kad buvo galima tvarkytis kitaip. Pareigūnai patiria labai didelį stresą iš visų pusių. Jų ginklo panaudojimas jau yra stresas, o dar visuomenės vertinimas ir baudžiamasis persekiojimas yra tik papildoma įtampa. Net, jei teisės aktuose leidžiama panaudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnai dabar vengia jį panaudoti. Kaip ir minėjau, dirbantis už tūkstantį eurų gali tapti įtariamuoju ir neturėti lėšų pasisamdyti advokatą.

– Panašu, kad moters nušovimu pasibaigęs įvykis vis labiau atskleidžia ir kitą tiesą, kad pareigūnai tiesiog nespėja reaguoti. Kaip yra iš tikrųjų dėl policijos pareigūnų reagavimo greičio? Ar tikrai jie spėja visur nuvykti?

Pareigūnai patiria labai didelį stresą iš visų pusių. Jų ginklo panaudojimas jau yra stresas, o dar visuomenės vertinimas ir baudžiamasis persekiojimas yra tik papildoma įtampa.

– Faktas, kad nespėja. Šiuo metu diskutuojama apie tai labai daug viešojoje erdvėje. Profesinė sąjunga apie tai labai aiškiai įspėjo ir policijos vadovybę, kai buvo startuojama su paskutine reagavimo padalinių reforma. Perspėjome, kad tokie atvejai dažnės. Patys policijos pareigūnai labai aiškiai įvardija šią problemą, ypač Vilniuje. Pareigūnų trūkumas sostinėje pats ženkliausias, imant visas kitas apskritis Lietuvoje. Patys pareigūnai tiek viešai, tiek privačiai sako, kad policijos pajėgumų trūksta.

– Kas mūsų laukia, jei taip bus ir toliau?

– Jei realiai nesikeis policijos vadovybės požiūris į pačius pareigūnus, jei ir valdžios požiūris išliks į policijos tarnybos finansavimą, tai mes matysime drastiškai mažėjantį statutinių pareigūnų skaičių. Susidursime dar ne su tokiomis situacijomis. Negalima daryti reformų neatsakingai. Turi vykti diskusija ir dialogas.