Tokius duomenis rodo šių metų gegužę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Su teiginiu, kad vyrui normalu imti vaiko priežiūros atostogas, sutiko 75 proc. apklaustųjų, tuo tarpu prieš dvejus metus šis rodiklis buvo 71 procentas. Nesutinkančių šiemet fiksuoti 7 proc., tuo tarpu 2020 metų analogiškoje apklausoje taip mane 12 proc. respondentų.

70 proc. apklaustųjų šiemet sutiko su teiginiu, kad tėtis gali pasirūpinti mažais vaikais taip pat gerai kaip ir mama, o prieš dvejus metus taip manančių buvo 65 procentai. Atitinkamai nesutinkančių su tokiu teiginiu sumažėjo nuo 18 proc. iki 11 procentų.

Apklausos duomenis paskelbusi tarnyba pastebi, kad nesutinkančių, jog vyrui daryti karjerą turėtų būti svarbiau nei pasirūpinti vaikais, padaugėjo nuo 24 proc. iki 33 proc., keičiasi ir požiūris į mamos vaidmenį.

2020 metais 22 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog normalu, jei moteris grįžta į darbą po pusės metų vaiko priežiūros atostogų, o šių metų gegužę taip manančių jau buvo 39 procentai.

Pokytis – vyrų atsakymuose

Kaip nurodoma pranešime, didžiausias pokytis matomas vyrų atsakymuose: šiemet daugiau vyrų (2022 metais – 74 proc., 2020 metais – 61 proc.) sutiko su teiginiu, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas.

Pakartotinėje apklausoje ankstesniam moterų grįžimui į darbą po vaiko priežiūros atostogų pritarusių vyrų skaičius išaugo net 23 procentiniais punktais (nuo 18 proc. 2020 metais iki 41 proc. 2022 metais).

Tai, kad lyčių vaidmenys šeimose tampa vis lankstesni ir pamažu įsitvirtina idėjos apie rūpestingus vyrus, rodo, jog socialinės kampanijos bei kita švietėjiška veikla duoda rezultatų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai apskritai norėtų labiau įsitraukti į ankstyvąjį vaikų ugdymą ir skirti šeimai daugiau kokybiško laiko. Pusė apklaustų vyrų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad jiems patiktų nedirbti, kol vaikas yra mažas, ir beveik pusė (47 proc.) pritarė, kad auginti vaikus ir rūpintis šeima jiems svarbiau nei darbas ar karjera.

Taip pat 6 iš 10 respondentų atsakė, kad negalėdami suderinti šeimos ir asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą. Prieš dvejus metus tokios pat nuomonės laikėsi 36 proc. apklaustųjų.

Problema – ilgos darbo valandos

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos pranešime neraminančia įvardijama padidinto darbo krūvio situacija – nemaža dalis žmonių teigia dirbantys viršvalandžius, dėl kurių sudėtinga rasti laiko asmeniniams poreikiams patenkinti.

Šiemet 27 proc. visų apklaustų asmenų pažymėjo, kad ilgos darbo valandos arba viršvalandžiai trukdo jiems keliauti ir būti gamtoje, dėl profesinių įsipareigojimų yra sunkiau rūpintis savo sveikata (26 proc.), leisti laiką su sutuoktiniu ar kitais artimaisiais (25 proc.), dalyvauti vaikų ugdyme (21 proc.).

34 proc. gyventojų nurodė, kad jų situaciją palengvinti galėtų prieinamos vaiko priežiūros paslaugos (lopšeliai, darželiai, dienos centrai), dauguma atsakė, kad tai padaryti padėtų lankstus darbo grafikas (74 proc.) ir galimybė dirbti nuotoliniu būdu (60 proc.).

Apžvelgdama tyrimo rezultatus, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad įprastai elgesys keičiasi lėčiau nei pažiūros, tačiau pažiūroms taip pat didelę įtaką turi ir galimybės darbo rinkoje arba negalėjimas pakeisti situacijos dėl valstybės ar savivaldybių paslaugų trūkumo.

„Pakitusios nuostatos iškart neatsispindės elgesyje, bet vis labiau stiprėjančios į vaiko gerovę nukreiptos vertybės yra tikrai pozityvus pokytis. Tai, kad lyčių vaidmenys šeimose tampa vis lankstesni ir pamažu įsitvirtina idėjos apie rūpestingus vyrus, rodo, jog socialinės kampanijos bei kita švietėjiška veikla duoda rezultatų, o nauja kultūra formuojasi“, – sako kontrolierė.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ apklausą atliko gegužės mėnesį, apklausta 1012 respondentų, paklaida siekia 3,1 procento. Pirmoji apklausa buvo atlikta 2020 metais.