– Ar vaikai, kurie atvyko iš karo siaubiamos Ukrainos, turėtų iš karto būti mokomi lietuviškai?

– Nemanau, tikrai nereikėtų skubintis su lietuvių kalbos mokymu. Apskritai reikėtų pergalvoti, ar šioje situacijoje mums nereikėtų keisti mokyklos koncepcijos. Šiuo metu svarbiausia mokykloje naudoti ukrainiečių vaikams socializacijos erdvę. Nesitikima, kad pirmąjį pusmetį vaikai imsis kokių rimtų mokslų. Žinoma, truputėlį įsivažiuoti reikėtų, bet tai neturi būti išlyginamosios klasės, kaip buvo kalbama, su 20 ar 25 lietuvių pamokomis. Tai turi būti daugiau socializacija, bendravimas, integracija.

– Bet ar ukrainiečių vaikai, kurie nemoka lietuvių kalbos,  gali integruotis be lietuvių kalbos žinių?

– Manau, kad paaugliai moka šiek tiek angliškai, kai kas moka šiek tiek rusiškai. Mūsų vaikai ukrainiečius priimtų išskėstomis rankomis, šiuo atveju socialinei integracijai kliūčių daug nebūtų. Labai svarbu nenukišti vaikų į mažumų mokyklas – rusiškas ar lenkiškas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas turėtų su jais užsiimti? Ar gali užsiimti mokytojai dalykininkai, ar tai turi būti mokytojai, kurie taip pat atvyko iš Ukrainos kartu su vaikais. Neabejoju, kad tarp tų 27 tūkst. yra tokių, kurie dirbo švietimo srityje.

– Reikia bendrų pastangų. Tikrai turėtume leisti dirbti ukrainiečių mokytojams, girdėjau, kad jų akreditacijos ar kažkas neatitinka standartų. Lyg jie negali dirbti mokytojais, bet bent jau tada mokytojų padėjėjais visi tikrai gali dirbti. Manau, mes juos turėtume priimti. Ko gero, Lietuvoje vertėtų steigti ir ukrainietiškų mokyklų tinklą. To nepadarysime per mėnesį, du ar tris, bet nuo rugsėjo galėtų tokių mokyklų atsidaryti. Geroji patirtis – kaip švietimo entuziastų ir Vilniaus savivaldybės pastangomis visa Charkivo mokykla yra perkelti į Lietuvą. Man atrodo, kad tokių iniciatyvų reikėtų daugiau.