Kad Šiauliams verkiant reikia geležinkelio vėžės per laisvąją ekonominę zoną, miesto valdžia skambiai pareiškė dar prieš porą metų, rengė ir įvairius performansus dėmesiui atkreipti. Geležinkelio bėgių gale buvo pastatyta verkiančios mergaitės skulptūra. Kiek vėliau tą pačią mergaitę su čiulptuku Šiaulių mero bendražygis vežė ir į sostinę, paliko prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Keistenybių pasaulis, viena darbo dalis nepadaryta, o šalia stovi gamyklos, kurios norėtų išvežti ir atsivežti produkciją, tiesiog nerimta“, – anksčiau šnekėjo Šiaulių meras Artūras Visockas.

Nerimtai vėžė atrodo dabar. Jai nutiesti ir krovos aikštelei įrengti prireikė net 19 milijonų eurų. Beveik 3 skyrė Susisiekimo ministerija, dar 5 – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Tačiau ar nebus valstybės milijonai išmesti į balą? Mat jokie kroviniai naująja vėže nevažiuoja, ją kerta tik pėsčiomis į šalia esančias įmones einantys darbuotojai. Miesto valdžia ginasi, kad bėgiai tušti dėl užsitęsusio popierizmo.

„Atrodo, kad dabar labai nedaug trūksta, jog galėtume pradėti eksploatuoti vėžę – vieno leidimo. Tas leidimas vadinasi – Leidimas naudoti stacionariuosius geležinkelio posistemius“, – nurodė Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

LNK stop kadras.

Anot administracijos direktoriaus, anksčiau Transporto saugos administracija savivaldybės šio leidimo neprašė. Tačiau Lietuvos geležinkeliams jo prireikė, šioje vietoje Šiaulių valdžia įstrigo.

„Gavę leidimą, jau galėtumėme drąsiau spręsti klausimą, kas bus šios sukurtos infrastruktūros operatorius“, – teigė A. Bartulis.

Savivaldybė dabar siekia šią geležinkelio vėžę ir krovos aikštelę perduoti Lietuvos geležinkeliams. Anot miesto valdžios, „LTG Infra“ ir „LTG Cargo“ galėtų Šiaulių laisvąją ekonominę zoną prijungti prie bendro geležinkelių tinklo.

„Perėmimo procesas nėra toks paprastas, apie tokią galimybę su Šiaulių miesto savivaldybe taip pat kalbame, bet viskas turi vykti žingsnis po žingsnio. Pirmasis žingsnis yra saugumo ir technologinis įvertinimas, kuris jau yra inicijuotas“, – sakė „LTG Infra“ strategijos ir valdymo vadovas Ramūnas Dokšas.

10 milijonų kainavęs krovos terminalas veikia, tačiau visai ne pagal savo paskirtį. Ši teritorija išnuomota „Girtekos“ įmonei. Terminalas pasitarnauja kaip vilkikų aikštelė, už kurią savivaldybė per mėnesį gauna 6 tūkstančius eurų.

„Manipuliuoti ir sakyti, kad dabar tokia infrastruktūra neveikia ir jos nereikia, manau, šiek tiek yra gal ir negražu, ir negerai. Ta ekonomika, muitų karai ir visa tai, kas vyksta pasaulyje, turi įtakos investicijų pritraukimui“, – šnekėjo Šiaulių laisvosios ekonominės zonos direktorius Artūras Klangauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybei priekaištų neturi ir vėžei pinigų skyrusios ministerijos, siūlo luktelėti.

„Bėgiai yra reikalinga infrastruktūra LEZ potencialo vystymui, dar kol kas tas laikotarpis yra per trumpas, kad galėtum pasakyti pasiteisino ar nepasiteisino. Galėsime pažiūrėti, palyginti naudas, bet tam reikia laiko“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Šiaulių laisvosios ekonominės zonos vadovas įsitikinęs, kad sukūrus papildomą infrastruktūrą, atsiranda didesnės galimybės pritraukti investuotojų. Tačiau kad vėžė veiktų – reikės palaukti. Nė viena įmonė dar nėra pareiškusi noro naudotis nei ja, nei krovos aikštele.

„Ar tos infrastruktūros reiktų, jei situacija pasikeistų ir, tarkime, ekonomika augtų ir plėstųsi gamyklos, ateitų nauji užsienio investuotojai – manau, kad taip, jos reikėtų“, – teigė Šiaulių laisvosios ekonominės zonos direktorius.

Dar sovietmečiu čia buvo nutiesti bėgiai iki karinio miestelio. Tačiau atkūrus Nepriklausomybę ir sovietams pasitraukus, nebenaudojamus bėgius pradėjo ardyti gyventojai. Galiausiai vėžė buvo visai panaikinta. Prieš dešimtmetį pradėta svarstyti apie poreikį bėgius atkurti, bet finansavimas gautas tik pastaraisiais metais.