Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, buvo uždaryta beveik 800 senų sąvartynų. Aplinkosaugos specialistai tai vadina tik vienu iš pirmųjų žingsnių vakarietiškos atliekų tvarkymo kultūros kryptimi. Daugelio Europos miestų atliekos jau kuris laikas yra naudojamos kaip energijos šaltinis. Tokia jų tvarkymo sistema mažina sąvartynuose kaupiamų atliekų kiekį.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas neabejoja, kad augantis lietuvių ekologinis sąmoningumas ir didėjanti atliekų rūšiavimo tendencija – įrodymas, jog pasaulyje pasiteisinęs pažangus atliekų tvarkymo modelis turi prigyti ir Lietuvoje.

Nieko nekainuojanti žaliava

Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, tačiau remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis iš jų perdirbama vos 30 proc. Todėl atliekų deginimas padėtų spręsti ne vien atliekų utilizavimo problemą, bet atneštų apčiuopiamos energetinės naudos. 

„Puikus pavyzdys Klaipėdoje veikianti pirmoji Lietuvoje biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė. Deginant atliekas joje pagaminama beveik pusė miestui apšildyti suvartojamo energijos kiekio, – pažymi prof. Gintaras Denafas. – Apmaudu, kad kai kurie ankstesni nesėkmingi atliekų deginimo bandymai tapo koziriu atliekų deginimo priešininkų rankose, kurį jie naudoja kritikuodami tokią galimybę ir apskritai neigdami tokį poreikį.“

Į uostamiestyje esančią termofikacinę jėgainę „Fortum Klaipėda“ atliekos gabenamos iš skirtingų šalies regionų. Energijos gamybai naudojamos komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos, biokuras. 2014 m. „Fortum Klaipėda“ jėgainėje sudeginta 141 tūkst. tonų atliekų. Nuo šių metų pradžios surūšiuotas ir deginimui paruoštas atliekas jėgainei pradėjo tiekti ir ekologijos bendrovė „Ecoservice“. Pagal sutartį bendrovė per metus gali patiekti iki 40 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių atliekų.

„Nors vis daugiau gyventojų įsitraukia į atliekų rūšiavimo procesą, šalyje susikaupiantis atliekų kiekis kelia vis daugiau rūpesčių atliekų tvarkytojams. Net ir kruopščiai išrūšiuotos atliekos ne visada gali būti perdirbamos, todėl tenka ieškoti kitų jų tvarkymo būdų“, – teigia „Ecoservice“ vykdomoji  direktorė Daiva Skrupskelienė.

Bene vienintelė alternatyva atliekų deginimui – jų laidojimas sąvartynuose. „Nesiimant reikiamų priemonių juose kaupiamos atliekos pasieks kritinę ribą ir padarys neatitaisomą žalą aplinkai“, – akcentuoja D. Skrupskelienė.

Ekologiška išeitis

Įdiegus modernias deginimo technologijas ir efektyvias dūmų valymo sistemas, atliekų deginimas tapo ekologiškesnis ne tik už atliekų šalinimą sąvartynuose, bet ir už energijos gamybą naudojant iškastinį kurą. Pavyzdžiui, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“  jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leistina pagal ES ir Lietuvos teisės aktus.

„Daugelis klysta manydami, kad atliekų deginimas yra savaiminis blogis, kuris  teršia aplinką ir yra pavojingas žmonių sveikatai. Šiuolaikinė kokybiška deginimo įranga užtikrina, kad į aplinką patektų   mažiau kenksmingų medžiagų nei jų išmeta kitos, skystu arba kietu kuru kūrenamos, katilinės ir elektrinės“, – pastebi prof. G. Denafas.

Mokslininkas remiasi tyrimais, rodančiais, kad lyginant sąvartynuose išsiskiriančius teršalus su atliekų deginimo emisija, nustatyta, kad deginant atliekas į aplinką patenka apie 10 kartų mažiau šiltnamio dujų, o žmogui nuodingų ir smogą sukeliančių medžiagų – net 200 kartų mažiau.

Deginant kai kuriais atliekas gali būti naudojamas papildomas dujinis arba skystas kuras. Tai daroma deginant specifines, pavojingas, mažai degias arba išvis nedegias atliekas, kurias būtina sunaikinti.

Deginant buitines atliekas papildomos dujos nenaudojamos visiškai. „Dujinis ar skysto kuro degiklis įjungiamas tik dviem atvejais – paleidžiant arba stabdant deginimo procesą. Taip neleidžiama susidaryti  organiniams teršalams, kurie gali pateiktį į aplinką, kai atliekos dar nėra pakankamai įsiliepsnojusios”, – aiškina profesorius.

Atsiperkanti investicija 

Modernios ir aplinką tausojančios atliekų deginimo gamyklos – nemaža investicija, todėl dažnai abejojama ar atsipirks investicijos į jų statybą ir įrengimą.

„Investicijos į ilgalaikį įrenginį, kuriame gali būti tvarkomi dideli atliekų kiekiai – neišvengiamos.  Gyvename daug vartojančioje visuomenėje, todėl privalome ieškoti efektyvių būdų kaip kovoti su patogaus gyvenimo padariniais ir juos likviduoti, kol ne vėlu“, – teigia prof. G. Denafas. Šiandien investavę į deginimo įrenginį sumažinsime ateities išlaidas, kurių reikės likviduojant sąvartynų žalą gamtai.

Taip pat atliekų deginimas yra kur kas ekonomiškesnis atliekų tvarkymo būdas palyginus su gabenimu į sąvartyną.  „Pavyzdžiui, deginimui atliekos priimamos už mokestį, kuris svyruoja nuo 14 iki 30 Eur už toną. Jo dydis priklauso nuo bendro atliekų kiekio ir kaloringumo. Tuo tarpu už to paties atliekų kiekio priėmimą į sąvartyną tenka mokėti vadinamąjį „vartų mokestį“, kurio tarifas –  nuo 35 iki 40 Eur, – sako D. Skrupskelienė.                                          

Atliekų deginimas – neišvengiamas

Atliekų deginimas yra glaudžiai susijęs su rūšiavimu. Visgi D. Skrupskelienės teigimu, tik palyginti nedidelė dalis visų išrūšiuotų atliekų yra perdirbama ir panaudojama kaip antrinė žaliava.

„Jei atliekų kaupimosi tendencijos ateityje liks tokios pačios, Net ir išaugusios atliekų perdirbimo galimybės nepadės išspręsti problemos, kadangi perdirbimui netinkamų atliekų dalis išliks. Vienintelė išeitis – deginimas. Kitu atveju neišvengiamai didės sąvartynai“, – pastebi D. Skrupskelienė.

Remiantis Lietuvos ir ES reglamentavimu, atliekų deginimo jėgainėse gali būti deginamos tik tos atliekos, kurios negali būti toliau perdirbamos.

Anot prof. G. Denafo, siekiant padidinti tokių gamyklų efektyvumą, planuojamose statyti  kitose Lietuvos deginimo įmonėse bus deginamos jau ne buitinės atliekos, o vadinamasis kietasis-atgautasis kuras, kuris išgaunamas buitinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo metu. Kietasis-atgautasis kuras yra sudarytas iš popieriaus, plastikų ir medienos frakcijų ir yra bent du kartus kaloringesnis už pradines atliekas. Energijos gamybai kaip kuras gali būti naudojamos ir sąvartynuose jau sukauptos atliekos – tam reikalingi sprendimai, kurie išjudintų sąvartynų kasybos procesus.

Šiuo metu visoje Europoje veikia daugiau kaip 400 atliekų deginimo gamyklų, daugiausia  – 127 Prancūzijoje.

Deginimo metodas yra ypač populiarus mažose pagal plotą valstybėse vykstant spartiems urbanizacijos procesams, plečiantis miestams. Artimiausiu metu Europos šalyse numatyta pastatyti dar 35 tokias gamyklas.