- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne tik Lietuvoje dabar kainų augimas sparčiausias per visą dešimtmetį. Beveik už viską mokėdami brangiau, gyventojai sumoka ir daugiau mokesčių, sakoma LNK reportaže.
Jau išleisti 300 mln. eurų
Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus paaiškino, dėl ko taip vyksta: „Pridėtinės vertės mokestis pas mus yra natūraliai didėjantis dėl augančių kainų“. Pernai Vyriausybė surinko net 1,35 mlrd. eurų viršplaninių pajamų, o tai daug, net 11 proc. metinio biudžeto. Tačiau, anot A. Bartkaus, neplanuoti pinigai biudžete tik skamba džiugiai – žmonės dėl infliacijos moka daugiau mokesčių, bet nusipirkti už algą gali vis mažiau.
„Jeigu dabar paieškoti Finansų ministerijos tinklalapyje apie tai, kaip yra vykdomas biudžetas ir kur nukreipiamos pajamos, tai aiškios informacijos lietuviškai nėra“, – dėstė Seimo narė Rasa Budbergytė.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, viršplaninės pajamos leidžia lengviau finansuoti esminius valstybės poreikius, pvz. gynybą. „300 mln. eurų jau išleisti patvirtinus Krašto apsaugai, todėl viršplanines pajamas visas išdaliname ir dar reikia šiek tiek papildomai skolintis“, – teigė ji.
Pagal Konstituciją, Vyriausybė negali viršplaninių pajamų naudoti savo nuožiūra. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, jeigu Vyriausybė planuoja savo nuožiūra išleisti daugiau papildomų pinigų, ji turi sugrįžti į Seimą ir pasitvirtinti naują biudžetą. „Taip dabartiniu metu ir atsitiko – vyriausybė nusprendė, kad yra papildomas išlaidų poreikis, todėl ji grįžo į Seimą jų pasitikslinti“, – aiškino M. Majauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Dabartinė situacija nėra visiškai skaidri“
Tačiau iškyla klausimas – ar visada tikrai laikomasi šio principo? Kovą netgi daliai valdančiųjų kilo klausimas, kodėl Seimas panaikino PVM lengvatą šildymui. Tada kalbėta, kad biudžeto praradimai bus kompensuoti viršplaninėmis pajamomis, nors biudžetas keičiamas nebuvo.
„Iš tiesų, jei nesi patyręs finansų specialistas, šiuos dalykus suprasti sunku, tačiau aš matau, kad dabartinė situacija nėra visiškai skaidri“, – teigė R. Budbergytė.
Tačiau valdantieji ir šiemet planuoja beveik mlrd. (800 mln. eurų) viršplaninių pajamų. Vyriausybė jau numatė, kad jas naudos infliacijos padariniams švelninti: pensijų didinimui, neapmokestinamų pajamų dydžio bei socialinių išmokų didinimui, socialinėms išmokoms ukrainiečiams.
Estai, lenkai ir latviai seniai suprato, kad tai reikia daryti, o štai pas mus kalbama, kad biudžete atsiras skylė.
Pasirodo, šios pajamos leidžia Lietuvai mažiau skolintis. Pasak finansų ministrės, apskritai mūsų šalies skola, žvelgiant į bendrą Europos Sąjungos kontekstą, nėra per didelė.
Verslas klausia, ar tikrai geriausia viršplaninėmis pajamomis mažinti valstybės skolą, kai pati Vyriausybė nelaiko jos didele problema. Kaip LNK tvirtino Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, šiai dienai iš mūsų ekonominio gyvenimo iškrenta keturios valstybės – tai Rusija, Baltarusija, Kinija ir iš dalies – Ukraina. Mūsų valstybės ekonominį pagrindą sudaro eksportas, todėl reikia ieškoti naujų jo rinkų.
Verslas siūlo atsisakyti mokesčių nuo pelno, kurį įmonės investuotų į plėtrą Lietuvoje. Iš pradžių biudžetas gal ir prarastų mokesčių iš verslo, bet tam ir siūloma panaudoti viršplanines pajamas. „Estai, lenkai ir latviai seniai suprato, kad tai reikia daryti, o štai pas mus kalbama, kad biudžete atsiras skylė. Tačiau jeigu yra biudžeto perviršis, galima tą skylę užlopyti ir suteikti galimybę verslininkams reinvestuoti“, – sakė D. Arlauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl tvenkinyje išgaišusių žuvų Kazlų Rūdoje – ekstremali situacija2
Rugsėjo 26-ąją Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pranešė paskelbęs ekstremalią situaciją dėl Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje išgaišusių žuvų. ...
-
LRT vadovo konkurse dalyvauja A. Stonys
LRT generalinio direktoriaus konkurse dalyvauja daugiau nei aštuonerius metus anksčiau nacionaliniame transliuotojuje dirbęs Aldaras Stonys. ...
-
E. Milešino profsąjunga tęs derybas su ministerija: ketvirtadienį nuspręs, ar streikuoti
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vadovaujama Egidijaus Milešino, nutarė pratęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį, tądien priimti sprendimą dėl streiko. ...
-
Naujo slipo statybos darbai nutraukti dėl projekto korektūros5
Daugybę metų klaipėdiečių nelegaliai naudotoje valčių nuleidimo aikštelėje prie Dangės upės statomas slipas. Tačiau rangovai darbus nutraukė dėl projekto korektūros. ...
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę2
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...
-
A. Navickas: profesinė sąjunga kompensuos mokytojams dėl streiko negautą atlygį1
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kompensuos mokytojams negautus atlyginimus, prieš penktadienį pradedant streiką sako sąjungos vadovas Andrius Navickas. ...
-
Ekologinė nelaimė Kazlų Rūdoje: situacija brendo ilgai, o dabar tenka kalbėti apie pavojų žmonėms31
Kvapą užima ne tik prie tvenkinio pasitinkantis dvokas, bet ir nelaimės mastas ir galimos rizikos. Šiandien Kazlų Rūdoje planuojama skelbti ekstremalią situaciją. Tai nuspręsta dėl masinio žuvų kritimo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje. ...
-
Per trejus metus kvalifikaciją aukštosiose mokyklose tobulins 7 tūkst. pedagogų
Per trejus metus kvalifikaciją šalies aukštojo mokslo įstaigose tobulins daugiau nei 7 tūkst. pedagogų, antradienį pranešė sutartis su universitetais pasirašiusi Nacionalinė švietimo agentūra. ...
-
Aplinkos ministerija imasi Hidrometeorologijos tarnybos vadovo paieškų2
Aplinkos ministerija antradienį paskelbė konkursą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovo pareigoms užimti. ...
-
Lietuvos pasieniečiai toliau padės Latvijai: į kaimyninę šalį vyksta nauja pareigūnų grupė
Lietuvos pasieniečiai toliau padės Latvijai, susiduriančiai su išaugusiai migrantų srautais – į kaimyninę šalį antradienį išvyksta nauja 20-ies pareigūnų grupė. ...