Bylas dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų prieš valstybę laimėję teisėjai pinigus turėtų gauti dalimis iki 2012 metų. Teisingumo ministerija siekia, kad jiems būtų taikoma tokia pat lėšų grąžinimo tvarka kaip ir į teismus nesikreipusiems bei valdžios kompromisą dėl dalies algų grąžinimo priėmusiems teisėjams.

Vis dar tikima teisėjų padorumu

Teisingumo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad nesumokėtą darbo užmokesčio dalį prisiteisusiems teisėjams pinigai būtų mokami iš tų pačių lėšų, kurios numatytos pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, o jų mokėjimas būtų išdėstomas lygiomis dalimis iki 2012 metų.

Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius sako tikintis teisėjų padorumu, kad jie nesinaudos galimybe prašyti skubaus teismų sprendimų vykdymo. Jis užsimena, kad tokiu atveju galėtų nukentėti patys teismai, nes nesumokėta atlyginimų dalis būtų mokama iš biudžete numatytų asignavimų teismams.

„Teismų sprendimai pagal šią tvarką nebus vykdomi iš karto. Teismų sprendimų vykdymas būtų išdėliojimas taip pat, kaip ir grąžinami atlyginimai pagal įstatymą", - BNS sakė teisingumo viceministras T.Vaitkevičius, komentuodamas projektą, pagal kurį būtų reglamentuota įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis, vykdymo tvarka.

300 teisėjų kompromisas nepriimtinas

Pagal pernai priimtą įstatymą, valstybė įsipareigojo kompensuoti teisėjams dalį nepagrįstai sumažinto atlyginimo. Tam valdžia iš viso žada skirti 56 mln. litų. Šiemet biudžete tam tikslui numatyta 10 mln. litų.

Tokiu kompromisu pasitenkino kiek daugiau nei pusė Lietuvos teisėjų, o apie 300 teisėjų kreipėsi į teismus. Iki šiol išnagrinėta apie trečdalis bylų.

„Pagal galiojančią tvarką, tuos 10 mln. litų turime pradėti skirstyti šį mėnesį, todėl turime mažai laiko galutinai išsiaiškinti, kam juos skirti", - sakė T.Vaitkevičius.

Gali išsireikalauti ir anksčiau

Viceministras pripažino, kad lieka tikimybė, jog kai kurie teisėjai vis dėlto gali kreiptis dėl priverstinio teismų sprendimų vykdymo. Tuomet tektų pinigus pervesti be eilės. Kita vertus, T.Vaitkevičius sakė tikintis, kad teisėjai supras sudėtingą situaciją ir tokių žingsnių nesiims.

„Teisėjų taryba yra pažadėjusi, kad tokių drastiškų veiksmų skubinant sprendimų vykdymą nebus imamasi. Be abejonės, rizika išlieka, kiekvieno teisėjo Teisėjų taryba negali sukontroliuoti. Bet išlieka tikėjimas ir teisėjų padorumu", - kalbėjo T.Vaitkevičius.
Viceministras taip pat užsiminė, kad skubaus teismų sprendimų vykdymo atveju gali nukentėti ir patys teismai.

„Nėra pernelyg daug variantų, iš kokios biudžeto eilutės reikėtų vykdyti teismų sprendimus. Jeigu nebūtų naudojami tie 10 mln. litų, kurie dabar numatyti atlyginimų daliai grąžinti, tai visos sumos turėtų būti išieškomos iš atskiriems teismams skirtų asignavimų. Manau, ši rizika yra suprantama ir patiems teisėjams - teismams ir taip trūksta lėšų. Manau, kad patys teisėjai suvokia, kuo tai gresia", - svarstė T.Vaitkevičius.

Svarstys Vyriausybės posėdyje

Valstybė, 2000 metais beveik trečdaliu sumažinusi teisėjų algas, iš viso jiems liko skolinga apie 150 mln. litų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad dėl sunkios ekonominės padėties iki 2003 metų atlyginimai galėjo būti pagrįstai sumažinti, tačiau vėliau mažesni atlyginimai buvę mokami nepagrįstai.

Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu bylose teismams priteista daugiau nei 12 mln. litų, iš kurių keturis teismo sprendimus 5,4 mln. litų sumai reikės įvykdyti šiemet, o daugiau nei 6,6 mln. litų - kitąmet.

Teisėjų atlyginimų klausimą Teisingumo ministerija prašys svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje.