„Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai. Jų metu bus bendradarbiaujama su vietos miškų urėdijomis bei aplinkos apsaugos padaliniais“, – rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pranešime.

Pastarąją parą Lietuvoje kilo 24 gaisrai, devyni iš jų gamtoje užregistruoti Vilniaus apskrityje, Alytaus – keturi, kitose apskrityse po vieną – tris gaisrus.

Šiemet ugniagesiai daugiau nei 215 kartų skubėjo gesinti atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų, 88 tokie gaisrai buvo įsiplieskę Vilniaus apskrityje. 

Pernai per tą patį laikotarpį ugniagesiams atvirosiose teritorijose ugnį teko tramdyti 104 kartus.

Vienas tikslų, kad žolės degintojams tektų mokėti baudą ne tik už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.

Siekdamas mažinti tokių gaisrų skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas inicijavo nuotolinį susitikimą su Aplinkos apsaugos departamento vadovais, kurio metu aptarė šių gaisrų prevencijos klausimus.

„Artimiausiu metu susitiksime ir su miškininkais. Bendradarbiaudami ir sutelkdami pastangas siekiame geresnių rezultatų. Vienas tikslų, kad žolės degintojams tektų mokėti baudą ne tik už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai,“ – per susitikimą pažymėjo departamento direktorius Saulius Greičius, cituojamas pranešime.

Gaisrų statistikos duomenimis, kasmet atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 3500 tūkstančiai gaisrų. Vien Vilniaus apskrityje pernai atvirosiose teritorijose ugniagesiai gesino 735 gaisrus. Praėjusiais metais 385 tokie gaisrai kilo Kauno apskrityje. Kaip rodo pernai metų tokių gaisrų statistika, žolės degintojų kur kas mažiau buvo Marijampolės (69) ir Telšių (73) apskrityse.

„Iš tiesų, tokių gaisrų skaičius šalyje yra dar didesnis, nes kartais juos užgesina patys gyventojai, o ugniagesiai net nebūna kviečiami. Deja, kai kurie gyventojai žolės deginimą vis dar bando pateisinti, pasitelkdami nuostatą, kad taip tręšiama dirva, kad po to atauga vešlesnė žolė, nors ir yra priešingai“  – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.   

Kovo-gegužės mėnesiais yra vykdoma informacinė akcija „Nedegink žolės“. Apie išdegintus plotus informacija teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pernai dėl žolės deginimo buvo nubausta 30 gyventojų.