Anot Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, 20 proc. migrantų, nusprendusių pasinaudoti parama ir išvykti, – realus skaičius: „Sėkmės atveju turėtų būti dar daugiau, gal netgi pusė“.

„Jie turi pasirinkimą – likti čia, kol galop vienu ar kitu būdu bus prievarta grąžinti į kilmės valstybę be jokių pinigų, arba turi pasirinkimą nebesikankinti tose stovyklose, grįžti oriai, savo noru, gavę bilietus ir turėdami tam tikrą sumą pinigų ir pavalgyti, ir patogiai sugrįžti namo. Kadangi vis tiek žmonės yra praktiški, jie vis dėlto pasirinks tokią pagalbą“, – manė E. Gudzinskaitė.

„Mano žiniomis, yra vienetai, kurie jau yra grąžinti. Dar yra žmonių, kurie yra eilėje, laukia skrydžio. Tai yra ilgai trunkantis procesas, todėl, kad pirmiausia reikia žmonėms rasti dokumentus, reikia kontaktuoti su kilmės valstybių ambasadomis, nes dauguma tų užsieniečių neturi galiojančių dokumentų. Jau gavus kelionės dokumentus, reikia organizuoti patį skrydį. Kartais tai būna su jungiamaisiais skrydžiais. Ne taip paprasta viską organizuoti, dėl to specialistai ir sako, kad tas fizinis išsiuntimo procesas gali užtrukti iki pusės metų“, – aiškino ji.

„Mes patys puikiai žinome, kad dienos migranto išlaikymas gali kainuoti iki 30 eurų, o jeigu dar tą migrantą reikia ir pagydyti, tai gali suma išaugti dar daugiau. Žinoma, finansiškai mums apsimoka nupirkti bilietą ir pasiūlyti dar kelis šimtus eurų į rankas, kad jis išvyktų savo noru. Be to, prisiminkime, mes, lietuviai, esame svetinga tauta, tai nesvarbu, kad svečiai ne visi buvo labai mandagūs, bet mes vis tiek galime su jais atsisveikinti oriai – taip, kaip mes mokame“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.

Mes, lietuviai, esame svetinga tauta, tai nesvarbu, kad svečiai ne visi buvo labai mandagūs, bet mes vis tiek galime su jais atsisveikinti oriai

Ji taip pat paaiškino, kodėl bus mokama būtent 300 eurų: „Buvo atsižvelgta ir į kitų valstybių praktiką, kokios ten sumos skiriamos, pragyvenimo lygį, kiek kainuoja buterbrodas ir panašiai. Nespręsta, kad 300 eurų yra pakankama suma, kad nereikėtų grašių skaičiuoti perkant maistą ar autobuso bilietą, bet tai nėra tokia milžiniška suma, kuri jau leistų pralobti iš viso to proceso. Tai yra valstybės biudžeto lėšos, taip pat bus naudojamos Europos Sąjungos fondo lėšos“.

„Kitose šalyse sumos figūruodavo nuo 200 iki 500 eurų, jeigu mes kalbame apie pinigus į rankas“, – pridūrė E. Gudzinskaitė.

E. Gudzinskaitė papasakojo, kaip atrodytų visas migranto kelionės namo procesas: „Jeigu jis pats sau nenusipirks bilieto, jis paprašys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT). VSAT nupirks bilietus tiesiai į artimiausią miestą, kuris jam labiausiai tinka. Jeigu reikės, tai bus jungiamasis skrydis. Tiesiog jis gaus jau paruoštus lėktuvo bilietus, jam tais visais logistiniais dalykais rūpintis nereikės“.

Anot Migracijos departamento vadovės, bus užtikrinama, kad, esant jungiamajam skrydžiui, migrantas tikrai įsės į abu lėktuvus ir parskris namo: „VSAT pareigūnai, organizuodami jungtinius skrydžius, taip pat bendradarbiauja ir su tranzito valstybių pasieniečiais, oro uostais, įspėdami, kad tokių dalykų neatsitiktų. Jeigu vykstama tranzitu, tai vykstama per tam tikras tranzito zonas, iš kurių taip lengvai išeiti taip pat neįmanoma. Todėl variantas, kad skrenda per Stambulą ir Stambulo oro uosto tranzito zonoje dingsta, yra sunkiai tikėtinas ir fantastinis variantas“.

„Kiek galima sutaupyti, mes neskaičiavom, nes kiekviena diena mums yra pinigų leidimas. Galime suprasti, kad per dešimt dienų yra išleisti 300 eurų. Ta savanoriško grįžimo pagalba mums, kaip valstybei, yra vertingas dalykas. Dėl to mes sutelksime visas pajėgas ir informacines kampanijas, kad kuo greičiau kuo didesnį užsieniečių įtikintume išvykti iš Lietuvos. Jie dar nesupranta, kad jie išties iš Lietuvos nukeliauti į išsvajotą Vokietiją ar Belgiją išvykti negalės. Mums reikės dar kartą perkalbėti su jais, kad jie pradėtų praktiškai vertinti situaciją ir įsitikintų, kad jiems Lietuvoj likti nepasimoka“, – teigė ji.