Dėl politinių intrigų ir nesutarimų gali gerokai užtrukti naujo eurokomisaro iš Lietuvos paskyrimas, nes šią kandidatūrą reikės derinti su visu Seimu.

Pakako Vyriausybės nutarimo

Kai prieš penkerius metus į Europos Komisiją Lietuvos deleguota Dalia Grybauskaitė buvo išrinkta šalies prezidente, valdančioji koalicija ėmė svarstyti ir ieškoti, kas galėtų tapti naujuoju eurokomisaru.

2004 m. D.Grybauskaitę delegavo tuometė Vyriausybė, vadovaujama Algirdo Brazausko. Tada Vyriausybėje reikėjo tik priimti nutarimą "Dėl Lietuvos kandidato į Europos Komisijos narius" su jame įrašyta kandidato pavarde.

Kandidatūros formaliai nereikėjo derinti nei su Prezidentu, nei su Seimu, nors A.Brazauskas tada atsiklausė valstybės vadovo Valdo Adamkaus nuomonės, ar D.Grybauskaitė tinkama deleguoti į Europos Komisiją. V.Adamkus atsakė teigiamai, nors tai ir nebuvo įforminta jokiais teisiniais dokumentais.

Reikės ieškoti kompromiso

Šįkart paskirti eurokomisarą bus kur kas sunkiau. Vien Vyriausybėje priimto nutarimo nebepakaks.

2004 m. vėlyvą rudenį pataisytame Seimo statute numatyta, kad dėl Lietuvos deleguojamo Europos Komisijos nario kandidatūros turės pasisakyti ir parlamentarai. Tai reiškia, kad šią kandidatūrą, suderinusi su Prezidentu, Seimui turės pateikti Vyriausybė, o parlamentarai balsuodami apsispręs, ar jai pritarti.

"Seimas priima protokolinį nutarimą dėl pritarimo ar nepritarimo tokiai kandidatūrai. Šis protokolinis nutarimas su Seimo nuomone perduodamas Vyriausybei", – rašoma Seimo statute.

Tai reiškia, kad keturios valdančiosios partijos turės rasti kompromisinį kandidatą į eurokomisarus. Priešingu atveju Seimas balsų dauguma gali atmesti Vyriausybės pateiktą kandidatūrą, ir Europos Komisijos narys ir Lietuvos nebūtų paskirtas.

Beje, eurokomisaro kandidatūrą dar reikės suderinti su Komisijos prezidentu José Manueliu Barroso. Dėl deleguotų Europos Komisijos narių savo žodį taria ir Europos Parlamentas.

Visur skiria vyriausybės

Pasak darbo grupei, parengusiai Seimo statuto pataisas, vadovavusio socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, eurokomisaro skyrimo tvarka nacionalinėje teisėje buvo derinama prie tuomet dar kurtos Europos Konstitucijos, kuri numatė, kad Komisijos nario kandidatūrai turi pritarti ir Europos Parlamentas.

"Rengiant Europos Konstituciją konvente buvo įtvirtinta norma, kad komisarus tvirtina Europos Parlamentas. Mes rengdami šią statuto pataisą atsižvelgėme į Europos Vadovų Tarybos pasirašytą ir ratifikaciją pradėjusią Europos Konstituciją", – sakė V.Andriukaitis.

Žinia, Europos Konstitucija ratifikuota nebuvo, ją pakeitė kiek modifikuota Lisabonos sutartis, šios ratifikavimo procesas taip pat įstrigo. Tačiau Europos Parlamentas savo nuomonę dėl komisarų kandidatūrų išsako, o nuo šiol išsakys ir Seimas.

Tiesa, nė vienoje kitoje ES valstybėje parlamentas nesikiša skiriant Europos Komisijos narius. Visur tai palikta vyriausybių prerogatyvai.

Gali pakeisti statutą

Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius tvirtino dar nežinąs, kada Lietuvos parlamente galėtų būti svarstoma naujojo eurokomisaro kandidatūra. Pasak jo, tai galėtų būti padaryta tik tada, kai valdančiojoje keturių partijų koalicijoje ir jos sudarytoje Vyriausybėje būtų sutarta dėl visoms partijoms tinkamo pretendento.

"Tai gali įvykti ir per artimiausias kelias savaites, ir tik po kelių mėnesių. Priklausys nuo to, kaip seksis tartis", – teigė Č.Stankevičius.

Kita vertus, Europos reikalų komiteto vadovas neatmetė, kad Seimo statutas gali būti pakoreguotas, eurokomisaro skyrimą paliekant tik Vyriausybės kompetencijai. "Dėl to dar nebuvo diskutuota, bet tokios galimybės neatmesčiau, nes speciali darbo grupė rengs esmines statuto pataisas, kurias Seimui pateiks rudenį. Tarp tų pataisų gali būti ir pakoreguota Europos Komisijos nario skyrimo procedūra", – sakė Č.Stankevičius.

Pradės derinti šią savaitę

Politologas Gediminas Vitkus prognozuoja, kad Seime užvirs politiniai žaidimai – kieno pasiūlytas politikas užims šį svarbų postą. Jeigu šie ginčai užtruks, Lietuva gali gana ilgai neturėti savo atstovo Europos Komisijoje.

"Tai reiškia, kad valdančioji dauguma norės matyti savo atstovą. Arba jeigu žmogus priklauso opozicijai, tai turi būti toks įtikinamas, toks įspūdingas, kad jo kandidatūrai pritartų bemaž visos politinės partijos, – sakė G.Vitkus. – Bet čia dar bus politinių žaidimų."

Valdančioji koalicija skelbė, kad naujojo eurokomisaro klausimas bus svarstomas tuoj po Europos Parlamento rinkimų. Tad jau šią savaitę gali būti pradėta derinti kandidatūra.

Tarp galimų pretendentų į eurokomisarus minėti užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, nors jo kandidatūrą labai rezervuotai įvertino D.Grybauskaitė, taip pat finansų ministras Algirdas Šemeta, Seimo narys Petras Auštrevičius, europarlamentarės Laima Andrikienė ir Ona Juknevičienė.