Trečiadienio popietę mama Laura su atžala leidžia Bernardinų sode. Tai pirmas pagausėjusios šeimos pavasaris: „Visą laiką norėjau būti jauna mama. Riba buvo iki 30-ies. Viskas susiklostė labai gerai, todėl taip ir išėjo.“

Tačiau statistika rodo, kad Laura labiau išimtis nei taisyklė. Mokslininkais skaičiuoja, kad mažėja mamų, norinčių vaikų susilaukti jauno amžiaus. Moteris išgirdusi statistiką nesistebi: „Moterys turbūt labai susitelkusios į karjerą. Spaudimas grįžti anksti į darbą.“

Kiti sutikti pašnekovai turėjo įvairiausių nuomonių šia tema.

„Brangu... Dabar gyvenimas tikrai pabrango. Ir išlaikymas brangus. Vaiką reikia ir į mokyklą, darželį, ir į mokslus išleisti“, – sakė sutikta moteris.

„Koks brangumas, išlaikyti šunį įdomu, ar pigiau. Labai abejočiau. Visada sakydavau, kad geriau trys anūkai nei vienas šuo namuose“, – teigė kita moteris.

Bet senjorės Joana ir Bronislova mano, kad priežasčių, kodėl nenorima vaikų arba jie gimsta vėliau, yra ir daugiau.

„Iki 30-ies metų bijo susilaukti vaikų, kadangi reikia karjeros siekti. Po 30 iki 45 – kaip Dievulis duoda. Dar visokios nelaimės, visokie vaistai, toks ir rezultatas“, – sakė senjorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje gimstamumas mažiausias per 60 metų, o mirtingumo skaičiai rekordiniai. Pernai gimė per 24 tūkst. vaikų, mirė – dvigubai daugiau žmonių, beveik 48 tūkst. Mirčių 4 tūkst. daugiau nei užpernai.

„Lietuvoje demografija išgyvena tam tikrus iššūkius. Netgi galima sakyti, kad tam tikrą demografinę krizę“, – teigia Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Ramunė Jurkuvienė.

Valdantieji didina vaiko pinigus ir kitas išmokas, dalija tėvadienius.

„Anksčiau vaikai iš meilės būdavo. Dabar – iš išskaičiavimo“, – neieško žodžių Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Bet ir ekspertai, ir savivaldybių atstovai pastebi, kad ne piniguose laimė.

Brangu... Dabar gyvenimas tikrai pabrango. Ir išlaikymas brangus. Vaiką reikia ir į mokyklą, darželį, ir į mokslus išleisti.

„Turime patvirtinę tvarkos aprašą, kur gimus pirmam vaikui – 500 eurų. Vėliau didėja. Ko gero, būtų drąsu teigti, kad piniginės išmokos skatina gimstamumą. Turbūt tik padeda šeimai gimus kūdikiui“, – sako specialistė.

Susirinkę mokslininkai politikams paskelbė ir kitų šokiruojančių įžvalgų: „Mes išliekame daugiausia besituokianti ir daugiausia besiskirianti ES šalis.“

Džiugino tik tiek, kad vyrai gyvens ilgiau ir emigracijos tempai lėtėja. Mokslininkai skaičiuoja, kad to neužteks ir toliau trūks darbuotojų.

„Gelbėkimės kaip kitos valstybės daro. Surinko protingiausius iš viso pasaulio. Mes nesugalvosime nieko kitaip. Turėsime prisitaikyti prie sistemos arba reikės statyti spygliuotą sieną ne tik nuo Baltarusijos, bet ir nuo Latvijos, Lenkijos“, – sako A.Sysas.

Politikai svarsto, kad situaciją išgelbės į Lietuvą plūstantys kitų šalių piliečiai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Esą čia jie galėtų ir kurti savo ateitį.

„Tai trumpalaikis sprendimas. Tai neprisideda prie ilgalaikės tvarios demografijos raidos“, – pažymi Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys.

Analitikai prašo nenurašyti ir nykstančių kaimų. Vis daugiau žmonių, o ypač grįžtančių iš užsienio, iš didmiesčių keliasi į regionus. Išduotų leidimų skaičius būstams statyti septyniuose mažesniuose regionuose išaugo beveik dvigubai. Tad siunčia ir perspėjimą – reikės užtikrinti kokybiškas viešas paslaugas regionuose, o jos atvirkščiai – vis traukais ir nyksta.