- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsiveržus priešui valstybėje būtų skelbiama mobilizacija, o tam būtų pasitelkiami visi šalies gyventojai praneša LNK.
Kaip visa tai veiktų papasakojo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.
– Ar mobilizacija veiktų tik įsiveržus priešui, ar dar tik matant tam tikras grėsmes?
– Kad geriau suvoktume terminą mobilizacija, reikėtų pasižiūrėti į istoriją. 1939 m. Lietuvoje buvo skelbiama mobilizacija, kuomet be karo padėties kariuomenei reikėjo sutelkti papildomus transporto priemonių, vežimų, arklių resursus. Kadangi tada reikėjo internuoti 14 tūkst. Lenkijos kariškių bei pabėgėlių, reikėjo valdyti srautus ir juos aprūpinti. Kariuomenė neturėjo tokių resursų. Mobilizacija yra instrumentas, teisinis režimas, kuris įgalina sutelkti tam tikrus poreikius. Taip ir dabar, mobilizacinis režimas skelbiamas tada, kai šaliai gresia ginkluoto užpuolimo grėsmė. 1990 m. buvo savimobilizacija, kai mes be jokių teisinių reglamentų rinkomės į budėjimus. Žmonės buvo paskirstomi, vežami į vieną ar kitą objektą.
Mobilizacijos departamentas egzistuoja 20 metų. Mobilizacijos sistema buvo kuriama. Visuomenei tiesiog nebuvo poreikio žinoti, nes nebuvo tokių situacijų. Dabar mes išeiname į visuomenę, nes norime užpildyti tą nežinios nišą. Žinia visada buvo duodama funkcinėms auditorijoms: savivaldybėms, ministerijoms, institucijoms. Mobilizacija yra paremta institucijų persiorientavimu. Šioje vietoje mes ir esame išgryninę reformos išdavoje gyvybiškai svarbias funkcijas. Jei valstybė turėjo devyniolika gyvybiškai svarbių funkcijų, tai mes perėjome prie šešių gyvybiškai svarbių funkcijų. Valstybės gynybos planas irgi remiasi ant tų strateginių sričių, kurios remiasi į mobilizacinę sistemą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Paprastą gyventoją, išgirdus žodį mobilizacija, ištiktų išgąstis. Į kokias grupes gyventojai būtų suskirstyti ir ką kiekviena iš tų grupių turėtų daryti?
Kadangi mes esame demokratinė valstybė, demokratinėje valstybėje neegzistuoja visuomenės mobilizacijos terminas.
– Gatvėje paklausus, ką reiškia mobilizacija, sakytų, kad tai yra šaukimas į kariuomenę. Karo prievolės įstatymas kalba apie iki 60 metų vyriškių pakvietimą į karinę tarnybą mobilizacijos metu. Pirmoje eilėje eitų 5 metus atitarnavę, 10 metų atitarnavę. Tačiau vyriškiai iki 60 metų taip pat papuola į tą rezervą. Kita dalis – civilinis mobilizacinis personalo rezervas. Tos institucijos, kurios turi valstybės gyvybiškai svarbias funkcijas, per valstybės mobilizacines užduotis turi atlikti savo darbą kritinėje infrastruktūroje, gyventojų poreikių tenkinime, viešajame saugume. Tas personalas yra įvardintas ir tie žmonės pasirašytinai yra supažindinti, kad jų fronto linija bus jų darbo vieta. Tų kompetencijų žmonių negalima pakeisti kitais žmonėmis. Šiuo metu Lietuvoje turime apie 60 tūkst. tokių žmonių.
– Ar pakanka tų 60 tūkst.? Kaip gyventojams suprasti, kuriai grupei jie turėtų priklausyti?
– Jie jau priskirti. Kadangi mes esame demokratinė valstybė, demokratinėje valstybėje neegzistuoja visuomenės mobilizacijos terminas. Mes telkiame visuomenę. O telkimas vyksta per bendruomenes, per savanorystes. Šiuo atveju mes raginame visuomenę burtis prie nevyriausybinių organizacijų veiklos. Už besiginančio kario apie 15 asmenų turi jį palaikyti. Dabar Lietuvoje daug susibūrusio jaunimo, kurie pina maskuojančius tinklus, lieja žvakes. Mobilizacijos įstatyme esame numatę būtinuosius darbus. Jei reikės kasti apkasų, eisime kasti apkasų.
– Ar nebus galimybės atsisakyti?
– Visada yra galimybė atsisakyti. Atsižvelgiama į žmogaus fizines aplinkybes, gebėjimus. Konstitucijoje turime įrašytą pareigą, prievolę ginti valstybę. Visi turime prisidėti. Mobilizacija ir civilinis pasipriešinimas kalba ne apie slėptuves, o kur aš galiu ateiti ir prisidėti.
– Turite platformą „Mobilizacijos mokykla“. Ar ten galima rasti informacijos? Ko mokote gyventojus ten? Galų gale, ko patys gyventojai tikisi iš jūsų? Gal būna kokių nesusipratimų?
– „Mobilizacijos mokykla“ yra vienas iš mūsų projektų, kur galima gauti informaciją. Būtų blogai, jei informacijos nebūtų aplamai. Dabar informacijos tiesiog apstu. Vedama labai daug pratybų, į kurias galima patekti. Vyksta daug renginių. Paprasčiausiai reikia domėtis. „Mobilizacijos mokykla“ yra vienas iš instrumentų. Mes pasakojame apie valstybės veikimą mobilizacijos teisinio režimo metu, apie priimančios šalies paramą. Mes gintumėmės ne vieni, o su sąjungininkais. 90 proc. Norvegijos gyventojų įtraukti į priimančios šalies paramos paslaugų tiekimą. Logistinis darbas taip pat reikalauja daug rankų. Vienas dalykas surinkti paramą ir krovinius, tačiau reikia ir nuvežti, pristatyti, paskirstyti. Reikės labai daug rankų. Svarbu, kad mes esame sukūrę tokius instrumentus ir segmentiškai treniruojamės. Labai svarbu pažymėti, kad nepersūdytume neskleistume panikos su ta informacijos sklaida. Reikia elgtis blaiviai ir racionaliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius ruošiasi įžiebti Kalėdų eglę: į renginį – nemokamu viešuoju transportu2
Vilnius penktadienį iškilmingai pradės šventinių „Kalėdos sostinėje 2023“ renginių ciklą. Vidurdienį Katedros aikštėje atsidarys Kalėdų miestelis, popiet į pirmąjį reisą išvažiuos Kalėdinis traukinukas, ...
-
E. Gudzinskaitė išrinkta ES prieglobsčio agentūros Valdančiosios tarybos pirmininke1
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį išrinkta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) Valdančiosios tarybos pirmininke. ...
-
Kelininkai: naktį eismo sąlygas sunkins plikledis
Ketvirtadienio naktį eismo sąlygas Lietuvoje sunkins plikledis, pranešė Eismo informacijos centras. ...
-
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų disertacijų autorius2
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį apdovanojo geriausių praėjusių metų disertacijų autorius. ...
-
Po VTEK sprendimo kultūros ministras kvies S. Strelcovą pokalbiui apie reputaciją1
Kultūros ministras Simonas Kairys pokalbiui žada kviesti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorių Simoną Strelcovą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) konstatavus jo interesų konfliktą. ...
-
Ministerija skleidžia šydą: apie rugsėjį nusižudžiusią medikę sužinota tik prieš porą savaičių
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad apie Šiaulių ligoninės slaugytojos savižudybę sužinojo tik prieš porą savaičių – nors nelaimė įvyko dar rugsėjį. Pasak ministerijos, informacija apie tai gauta ne iš gydymo...
-
Kovojantys su reta liga: pardavę butą ir automobilį neįstengtume nupirkti vaistų mėnesiui3
Antrus metus iš eilės į piketą prie Seimo susirinko reta genetine liga – cistine fibroze – sergančiųjų artimieji. Plačiau – LNK reportaže. ...
-
Išaiškėjo dar vienos medikės savižudybė: ligoninė apie tai iškart nepranešė9
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkei Auristidai Gerliakienei užsiminus apie galimai nuslėptą Šiaulių ligoninės medikės savižudybę, gydymo įstaigos direktorius Mindaugas Pauliukas patvirtino, kad viena iš gydytojų atostogų met...
-
Vyriausybė griežtina pinigų plovimo prevenciją ir kriptoturto priežiūrą2
Vyriausybė pritarė projektams, kuriais griežtinama pinigų plovimo prevencija ir kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūra. Tam dar turės pritarti Seimas. ...
-
E. Dobrowolskai – profsąjungų kritika: parodo (ne)kompetencijos lygį17
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska atmeta Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) kritiką dėl pusiaukelės namų Kauno rajone ir pabrėžia, kad tokios įstaigos turi būti steigiamos ne tik miestuose, bet ir regionuose. ...